Pasak Lietuvos medikų sąjūdžio narės, slaugytojos Vaivos Jankienės, skaudi netektis neseniai įvyko ir Šiaulių ligoninėje.
„Gavau iš slaugytojų žinių, kad buvo toks atvejis Šiaulių ligoninėje. Bandėme visaip prašnekinti kolegas. Neoficialiai, per asmeninius pokalbius, jie tą patvirtina, bet oficialiai atsisako kalbėti. Deja, nieko negaliu detaliai papasakoti. Žmonės bijo kalbėti, jie tą ir įvardina, nes kitaip jų lauks nemalonios pasekmės“, – sakė V. Jankienė.
Pašnekovės teigimu, nelaimė įvyko rugsėjo pabaigoje.
„Net negaliu įvardinti, ko kolegos tiksliai bijo, kas, jų manymu, gresia. Būtų lengva juos identifikuoti, todėl jie prašė to nedaryti. Mano žiniomis, tai įvyko rugsėjo 30 dieną. Slaugytoja dirbo Moters ir vaiko klinikoje Šiaulių ligoninėje“, – kalbėjo V. Jankienė.
Visgi pati ligoninė apie šį įvykį informacijos nebuvo pateikusi.
„Jokios informacijos apie tai nebuvo nei iš Sveikatos apsaugos ministerijos, nei iš ligoninės. Bent jau aš nemačiau, tie žmonės, su kuriais kalbėjau, irgi sakė, kad nieko nematė. Ligoninėje apie tai draudžiama kalbėti, ten tikrai sudėtinga situacija.
Bandėme ieškoti kontakto su artimaisiais, bet iki manęs tie kontaktai neatėjo. Jau praėjo laiko. Jei būtų kalbama viskas šviežiai, manau, jie būtų kalbėję. Nepaisant to, ligoninė turėtų apie tai kalbėti, ministerija irgi turėtų pranešti“, – sakė V. Jankienė.
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas faktą apie slaugytojos mirtį patvirtino.
„Ligoninė ėmėsi visų būtinųjų veiksmų, kolegoms teikta psichologinė pagalba, inicijuoti baziniai savižudybės prevencijos ir psichikos sveikatos mokymai, jie gruodžio 15 dieną bus vedami Akušerijos skyriaus darbuotojams, o kitąmet numatomi ir visam ligoninės personalui. Iškart po nelaimės pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Šiaulių apygardos prokuratūra tyrimą nutraukė, konstatavusi, kad moteris iš gyvenimo pasitraukė savo noru. Nėra ir jokių duomenų, kad savižudybė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje. LR Sveikatos apsaugos ministerija informuota apie įvykį. Daugiau informacijos, gerbdami velionės atminimą ir artimųjų privatumą, be artimųjų sutikimo negalime pateikti“, – sakė M. Pauliukas.
Visgi direktorius neigia draudimą darbuotojams kalbėti apie šią mirtį.
„Visiškai jokiais faktais nepagrįstas teiginys, kadangi visur ir visuomet pabrėžiame, jog esant bet kokiems galimo mobingo, smurto, seksualinio priekabiavimo ir panašiems atvejams nedelsiant prašome tiesiogiai informuoti direktorių arba pavaduotoją medicinai“, – sakė M. Pauliukas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad apie Šiaulių ligoninės slaugytojos galimai įvykusią savižudybę sužinojo tik prieš porą savaičių, nors nelaimė įvyko dar rugsėjį. Pasak ministerijos, informacija apie tai gauta ne iš gydymo įstaigos vadovybės, bet iš socialinių partnerių.
„Ministerijos žiniomis, Šiauliuose slaugytojos savižudybė įvyko rugsėjo mėnesį. Ministerijai šis faktas nebuvo žinomas, jis paaiškėjo tik per vieną iš susitikimų su socialiniais partneriais prieš porą savaičių, todėl netiesa, kad ministerija slėpė ar nutylėjo šį įvykį“, – komentare Eltai nurodo ministro patarėjas Tomas Bagdonas ir reiškia užuojautą mirusios medikės artimiesiems.
Anot T. Bagdono, gavus informaciją apie situaciją Šiauliuose, išsyk buvo kreiptasi į ligoninės vadovybę.
„Iš karto po viešos informacijos ministerija kreipėsi į Šiaulių ligoninę dėl fakto bei aplinkybių ir gavo patvirtinimą, kad informacija teisinga. Ligoninės pateiktais duomenimis, mirtis įvyko ne darbo metu, slaugytojai atostogaujant. Ligoninė informavo, kad „įsijungė“ tokiais atvejais taikomas pagalbos algoritmas darbuotojams ir artimiesiems. Iš policijos, kuri savižudybės atveju pradeda tyrimą, nebuvo gauta duomenų, kad mirtis susijusi su darboviete ar darbo sąlygomis“, – teigė T. Bagdonas.
„Delfi“ primena, kad trečiadienį atsiųstame komentare Santaros klinikų atstovai rašo, jog bendruomenė yra sukrėsta ir liūdi dėl kolegos gydytojo netikėtos netekties.
Pasak Santaros klinikų, gydytojas buvo svarbus ir vertinamas Santaros klinikų bendruomenės bei komandos narys: patyręs chirurgas, pareigingas, profesionalus, siekiantis inovacijų, vertinamas pacientų ir gerbiamas kolegų. Didelę dalį savo veiklos jis skyrė kepenų transplantacijoms, onkologiniams pacientams gydyti, studentams ir rezidentams mokyti.
Dėl gydytojo mirties pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Santaros klinikos reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems, draugams, kolegoms ir visiems, jį pažinojusiems. Prašome vertinti artimųjų ir kolegų privatumą šią sunkią akimirką. Įstaigoje dirba Santaros klinikų organizaciniai psichologai ir krizių įveikimo komanda, teikianti psichologinę pagalbą darbuotojams“, – rašoma komentare žiniasklaidai.
Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |