Pasak NVSC direktorės Rolandos Lingienės, pirmadienį, besiruošiant konferencijai paaiškėjo dar 2 mirtys Klaipėdoje. Iš viso mirusiųjų – 43.
Abu asmenys mirė Klaipėdoje, vienas iš jų mirė namuose, kitas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nors prieš tai nuo COVID-19 taip pat buvo gydomas namuose ir ligoninėje hospitalizuotas tik balandžio 16 dieną.
Vienas iš Klaipėdoje mirusių asmenų, miręs namuose, pasak R. Lingienės, nepriklausė rizikos grupei, buvo 58 metų, tačiau turėjo lėtinių ligų, todėl rizikos grupei priklausė. Vis dėlto jo sveikatos būklė leido gydytis namuose. Balandžio 25-ąją šis žmogus mirė.
Antrasis asmuo priklausė rizikos grupei dėl savo amžiaus, jam buvo 87-eri metai, buvo slaugomas namuose ir hospitalizuotas balandžio 16 dieną Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur ir mirė.
Šiuo metu ligoninėje gydomi 129 asmenys, reanimacijoje gydomi 16, plaučių ventiliacijos reikia 6 asmenims, o deguonies kaukių 25.
Nemenčinėje patikrinti 2,5 tūkstančiai
Ministras spaudos konferencijoje sakė, kad šiuo metu Nemenčinėje yra patikrinta kiek daugiau nei 2,5 tūkstančio žmonių.
„Reikėtų pasidžiaugti Nemenčinės bendruomenės sąmoningumu, kad žmonės atėjo, pasitikrino, laikėsi karantino sąlygų. Tie, kurie laukia testų atsakymų, jų artimiausiu metu sulauksite SMS žinute. Žinoma, situacija išlieka tokia, kai reikia būti budriems ir laikytis karantino sąlygų. Galime sakyti, kad situacija suvaldyta, bet neatsipalaiduokime“, – sakė SAM vadovas.
Taip pat ministras džiaugėsi, jog kasdien į Lietuvą atvyksta lėktuvai iš Kinijos su asmens apsaugos priemonėmis medikams, todėl jų pritrūkti neturėtų.
Planinės paslaugos gydymo įstaigose bus svarstomos trečiadienį
Švelninant karantiną atnaujintos rekomendacijos ir biurams. Vis dar rekomenduojama dirbti iš namų, tačiau, jei to padaryti neįmanoma, patariama darbą atnaujinti etapais, taip pat rekomenduojama, kad fizinėse darbo vietose nedirbtų rizikos grupės asmenys.
Pasak ministro, kaip bus atnaujintos planinės paslaugos medicinos įstaigose, bus svarstoma trečiadienį Vyriausybėje. Po svarstymo turėtų būti aišku, kaip ir kokios planinės operacijos vėl turėtų būti teikiamos.
Kreivė plokštėja
Kaip sakė NVSC atstovė R. Lingienė, pastaruoju metu epidemiologinė kreivė plokštėja, kiekvieną dieną nustatoma vis mažiau atvejų, o nustatomi – registruojami su konkrečiais židiniais.
„Analizė parodė, kad pastaruoju metu daug besimptomių ligos atvejų, kurie yra išaiškinami atliekant profilaktinius patikrinimus. Taip pat išlieka nemažai šeiminių židinių ir pavienių atvejų, kuriuos bendrų pastangų dėka pavyko lokalizuoti“, – kalbėjo R. Lingienė.
Didžiausias sergamumas Lietuvoje stebimas Klaipėdos, Vilniaus ir Marijampolės apskrityse. Telšių, Tauragės ir Utenos apskrityse mirties atvejų kol kas dar nėra registruota.
Visi pagrindiniai židiniai, išskyrus vieną, pasak R. Lingienės, susiję su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Tai Ukmergės ligoninė, Šeškinės poliklinika, Klaipėdos universiteto ligoninė, Marijampolė ligoninė.
Įžvelgia sistemines spragas
Paklausus, kaip ministras vertina Klaipėdos ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimą koronaviruso židinį lokalizuoti Klaipėdoje, A. Veryga atsakė, kad su šia situacija dar reikėtų susipažinti, tačiau, jei buvo priimtas toks sprendimas, tikriausiai tam buvo pagrindo.
Pasak A. Verygos, kol kas sunku pasakyti, ar ir panaikinus karantiną darželio grupėse išliks reikalavimas laikytis įvairių saugos priemonių ir riboto vaikų skaičiaus grupėse.
„Net ir pasibaigus karantinui ir pasibaigus šiai situacijai, susijusiai su virusu, ne kartą esu minėjęs, kad tam tikras pamokas turėsime išmokti. Tai rankų higiena, kitos su higiena susijusios priemonės, jos, matyt, turės likti. Koronavirusas nėra vienintelis virusas mūsų visuomenėje ar bendruomenėse, yra kitų virusų, tas pats gripo protrūkis, kuris būna kiekvienais metais. Aš tikiuosi, kad higienos priemonės, norint užtikrinti infekcijų plitimo rizikos kontrolę, išliks“, – sakė SAM vadovas.
Paklausus, ką artimiesiems daryti dėl Klaipėdos hospise gulinčių pacientų, kai iš pradžių buvo sakoma, kad geriau juos iš ten iškelti, o vėliau nuspręsta palikti, ministras atsakė, kad sisteminių spragų tikrai yra.
„Pasikartosiu, kad Klaipėda yra vienas iš tų labiau mums nerimą keliančių regionų, kai ne pirma problema yra kilusi, bet jų buvo ir anksčiau. Esu minėjęs apie tam tikras sistemines spragas, tai yra įstaigų pavaldumai, ką matome iš savo srities ir ką pasistengsime išspręsti, tai dėl pačių įstaigų operatyvesnio tikrinimo, griežtesnio sankcijų taikymo. O dėl Klaipėdos miesto sprendimų, tą nuomonę galima turėti kokią tik nori, bet reikėtų į tai įsigilinti ir žinoti, kodėl jie taip nusprendė“, – sakė A. Veryga.
Pasak R. Lingienės, pirmadienį nustatyta, kad su koronavirusu užsikrėtusiais žmonėmis Antaviliuose yra daugiau sąlytį turėjusių asmenų nei iš pradžių manyta.
Kalbėti apie vasaros renginius dar anksti
Paklausus, ar šią vasarą bus leidžiami masiniai renginiai ir festivaliai, A. Veryga atsakė, kad kol kas kažką pasakyti būtų per anksti.
„Tačiau šalys, jei stebite, matote, kad labai atsargiai vertina tokius renginius ir priima sprendimą be rudens tokių renginių neatnaujinti. Kaip darys Lietuva, negaliu vienasmeniškai pasakyti, tą bet kokiu atveju spręs Vyriausybė“, – sakė A. Veryga.
Ligoninės sako, jog kol kas vis dar nežino, kokiais mechanizmais turėtų būti keliami medikų atlyginimai.
„Esame paruošę tvarkas dėl priedų, įstatyminės nuostatos yra priimtos, bet tam, kad jos būtų įgyvendintos, reikia dar tam tikrų po-įstatyminių nuostatų. Tvarkas esame paruošę, viskas perduota Vyriausybei, tikėtina, kad šį trečiadienį Vyriausybė svarstys tokias tvarkas“, – sakė A. Veryga.
Kol kas nėra žinoma, kada bus galima atnaujinti skrydžius ir atidaryti sienas. Kaip sakė A. Veryga, neseniai vyko Baltijos šalių premjerų pokalbis dėl sienų atidarymo ir judėjimo organizavimo.
„Tam yra ruošiamasi, nors tai sukels papildomas prielaidas, reikia pasiruošti tokiam sienų atidarymui. Jei norėsime išlaikyti sienų kontrolę, tam reikės papildomų asmenų prie sienų. Jei būtų priimti sprendimai dėl Baltijos šalių sienų atlaisvinimo, tai Lietuvai realiai reikėtų tik su Latvija pasiruošti ir susiderinti. Tai nebūtų labai didelė našta“, – kalbėjo ministras.
Paklausus ministro, kam reikalingos kaukės vietose, kuriose nėra žmonių, ministras atsakė, kad už policijos pareigūnus atsakyti negali, tačiau tiki, kad jie į tokius atvejus atsižvelgia.
„Galų gale, jei jūs vedžiojate šunį kažkur būdami vieni miške nelabai ir yra kam pamatyti, jūs su kauke ar be kaukės. Bet supraskite, kad jei viešose erdvėse mes patys spręstume, kur tą kaukę užsidėti, o kur nusiimti, kiltų tikrai labai daug ginčų ir nesusipratimų, ar tikrai ji buvo tinkamu laiku užsidėta ir nusiimta. Tam, kad nekiltų tokių neaiškumų ir yra toks nurodymas, kad visi turėtume dėvėti kaukes“, – sakė A. Veryga.
Odontologai prašo neatnaujinti planinių paslaugų
Ministras sakė, kad ministerija yra gavusi daugybę pačių odontologų prašymų kol kas neatnaujinti planinių jų paslaugų, kadangi tai itin aukštos rizikos aerozolius generuojančios paslaugos. Norint jas teikti saugiai, reikėtų ypatingos apsaugos, odontologas turėtų būti apsirengęs pilną apsauginį kostiumą – taip pat, kaip COVID-19 reanimacijoje dirbantis medikas. Dėl to apie planinių odontologijos paslaugų atnaujinimą nėra kalbama.
Daugėja besimptomių atvejų
Pasak R. Lingienės, besimptomių atvejų akivaizdžiai daugėja, o tai reiškia, kad jie nejausdami jokių simptomų gali užkrėsti aplinkinius.
„Kaukes tikrai reikia dėvėti, net ir tada, kai situacija gerėja, nes niekada nežinome, kas yra šalia mūsų. Tai vienintelė priemonė apsisaugoti nuo besimptomių formų. Tai fizinė distancija, higiena ir kaukės yra pagrindinės priemonės“, – sakė R. Lingienė.
Pasigirdus kalboms, jog žmogus neįgauna pakankamo imuniteto persirgus koronavirusu, kyla klausimai, kodėl Švedija pasirinko neskelbti karantino ir leisti žmonėms laisvai judėti.
„Visuomenės imunitetas persirgus vis tiek bus įgytas, tačiau klausimas, kokia kaina. Tai daugelio mirčių kaina. Ir Švedijos situacija tikrai nėra tokia gera, dabar tie drąsus skelbimai netapo tokie drąsūs“, – kalbėjo NVSC direktorė.
Pildoma
Balandžio 27 d. 7.00 val. duomenimis:
- Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų: 1449
- Per vakar dieną patvirtinta naujų ligos atvejų: 11
- Mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius: 43
- Pasveikusiųjų skaičius: 474
- Per vakar dieną ištirta: 2287
- Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 106775
- Paveiktomis teritorijomis laikomos visos šalys