„Jau registruojamos peršalimo ligos. Paprastai tai būna populiarios bakterijos, kurios sukelia viršutinių kvėpavimo takų įvairias infekcijas, slogas, kosulius, užkimimus. Tai būdinga kiekvienam rudeniui, nesvarbu, ar tai šaltas, ar šiltas ruduo“, – teigia D. Razmuvienė.
Šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė taip pat tikina, kad sergamumas peršalimo ligomis būna didesnis, kai daug žmonių dirba vienoje patalpoje.
„Ypač atsiradus dirbtinoms vėdinimo sistemoms, kondicionuojamoms patalpoms, kai nėra galimybės užtikrinti gryno oro srauto ar pakankamo vėdinimo, sergamumas būna didesnis“, – teigia N. Vaicekauskienė.
Anot D. Razmuvienės, jei ruduo šiltas, dienos temperatūrų skirtumai taip pat gali lemti susirgimus. „Ryte vaikai būna šilčiau aprengti, o dienos metu temperatūra pakyla net iki 20 laipsnių, kaip šį rugsėjį. Perkaitęs vaikas gali greičiau susirgti“, – aiškina gydytoja epidemiologė.
Išgelbėtų elementarios higienos taisyklės
Abi pašnekovės tikina, kad, siekiant išvengti peršalimo ligų, svarbu laikytis elementarių higienos taisyklių, nes ligos mėgsta nešvarią aplinką.
„Turėtų būti naudojama tik vienkartinė nosinaitė, kurios negalima laikyti kišenėje. Sekretuose esantys sukėlėjai dauginasi. Prieš išpūsdamas nosį žmogus įkvepia, ir tik tada pučia. Jeigu mes naudojame tą pačią nosinaitę antrą kartą, tai tie visi mikrobai sušoka atgal į nosies gleivinę. Nosinę reikia išmesti ir kiekvieną kartą naudoti kitą“, – teigia D. Razmuvienė.
Ji primena, kad, čiaudint ar kosint, būtina prisidengti. Reikėtų čiaudėti į sulenktą alkūnę, nes taip geriausiai sulaikomi ligos sukėlėjai, sklindantys oro lašeliniu būdu.
Gydytoja pabrėžia ir rankų plovimo svarbą – jos turi būti plaunamos kaskart pasinaudojus tualetu, išlipus iš viešojo transporto, prieš valgį. „Rankos yra tokia vieta, kur, kaip aš sakau, yra visas mikrobiologijos vadovėlis. Jos turi būti plaunamos su muilu ir po tekančiu vandeniu“, – sako gydytoja epidemiologė.
Darbo vieta, grindys turėtų būti valomos drėgnu būdu, o patalpas reikia gerai išvėdinti.
„Jeigu vienoje patalpoje yra daug žmonių, langą atidaryti kas valandą dešimčiai minučių, ypač tada, kai daug žmonių serga, būtų idealu“, – pabrėžia N. Vaicekauskienė.
„Šitie dalykai yra elementarūs, nors ir užmiršti, bet jie labai svarbūs. Ir tai lengvai įgyvendinama, nieko nekainuoja“, – pabrėžia D. Razmuvienė.
„Negaliu priversti sergančiųjų neiti į darbą“
Gydytojos pataria sloguojantiems, čiaudintiems ar kosintiems žmonėms dėvėti vienkartines kaukes – taip galima apsaugoti aplinkinius nuo ligos sukėlėjų. Tačiau, jei žmogus karščiuoja, rekomenduojama gydytis namie ir neiti į darbą.
„Visi žino, kad sergančiam negalima eiti į darbą, tačiau, pavyzdžiui, gruodžio mėnesį yra daugybė žmonių, kurie gydosi pas mane, tačiau ir toliau eina į darbą. Nei aš galiu juos priversti to nedaryti, nei kas kitas. O tai gali baigtis įvairiai: ir ligonine, ir plaučių uždegimu, ypač tada, kai žmonės geria sudėtinius vaistus, nekreipdami dėmesio į simptomus“, – sako N. Vaicekauskienė.
Gydytoja epidemiologė D. Razmuvienė teigia, kad, nors tarp sergančiųjų kol kas yra nustatytas tik vienas gripo atvejis, jau derėtų pradėti rūpintis skiepais. Anot jos, vakcina nuo gripo šiuo metu jau yra pasiekusi Lietuvos gydymo įstaigas.
„Gripo vakcina yra pagaminta numatant, kokie gripo virusai cirkuliuos. Jeigu lygintume tas tris viruso rūšis, kurios cirkuliavo pernai, tai dvi iš jų šiemet yra kitokios. Vakcina yra pagaminta būtent su tais gripo antigenais, kurie numatomi, kad cirkuliuos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje“, – portalui LRT.lt sakė D. Razmuvienė.