„Noriu dar kartą paskatinti pasiskiepyti. Ne dėl to, kad kažkas verčia tai daryti, ar kad kažkas skatina tai daryti.
Pasiskiepykite dėl savęs, dėl savo artimųjų ir dėl visos visuomenės saugumo.
Šiandien faktai byloja akivaizdžiai – tie žmonės, kurie yra pasiskiepiję, keliais kartais sumažina savo riziką susirgti koronavirusu, ypač delta atmaina. Sumažėja jų tikimybė patekti į ligoninę ir dramatiškai sumažėja tikimybė, kad gali ištikti mirtis“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda ragino mažiau vadovautis socialinių tinklų teorijomis ir geriau eiti skiepytis, nes šiuo metu tam turime visas galimybes.
„Ir, žinoma, paklauskite tų, kurie jau pasiskiepijo. Jie suteiks visą informaciją, kodėl taip padarė. Galiu pasakyti, kad pasiskiepijau aš, pasiskiepijo mano žmona Diana, pasiskiepijo abi dukros.
Paskutinio mano susitikimo su tėveliu metu, jis paklausė manęs, kada galės pasiskiepyti trečiąjį kartą, kadangi jo antrasis skiepas buvo atliktas prieš pusę metų“, – apie savo beveik 92 metų tėtį kalbėjo G. Nausėda.
Plačiau apie sergamumo koronavirusu situaciją Lietuvoje tai kalbėta spaudos konferencijoje, surengtoje po Sveikatos ekspertų tarybos posėdžio Prezidentūroje, skirto aptarti pandemijos situaciją, vakcinacijos eigą, pasirengimą naujais mokslo metais ugdymą vykdyti kontaktiniu būdu. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė ir tarybos nariai prof. Mindaugas Stankūnas, prof. Kęstutis Petrikonis, dr. Paulius Skruibis.
I. Segalovičienė pranešė, kad Ekspertų tarybos susitikime buvo įvertinta vakcinacijos situacija. Pasak jos, vakcinacija šiuo metu šiek tiek spartesnė nei buvo prieš tai, tačiau bendras vakcinavimo lygis per žemas.
„Buvo kalbama ir apie švietimą, kaip labai svarbų objektą. […] Buvo išsakyti pasiūlymai dėl kontaktinio ugdymo organizavimo bei geresnio pasirengimo jam“, – sakė I. Segalovičienė.
I. Segalovičienė sakė, kad kol kas labiau diskutuojama ne apie karantiną, bet apie priemones, kurios padėtų šio karantino išvengti. Viena svarbiausių – visuomenės vakcinacija.
Tarybos narys prof. Mindaugas Stankūnas sakė, kad, nepaisant didelių sergamumo skaičių, optimistiškiau nuteikia nedidelis mirčių skaičius. Todėl esą tokio griežto karantino, koks buvo, veikiausiai pavyks išvengti.
Kitas tarybos narys, profesorius Kęstutis Petrikonis prisiminė, kad pasitarime buvo svarstyta, kaip išplėsti motyvacijos sistemą šeimos gydytojams, kad jie skirtų daugiau laiko paaiškinti pacientams apie vakcinas nuo koronaviruso.
Taip pat, pasak prof. K. Petrikonio, buvo iškeltas klausimas dėl planinių paslaugų. Pasak jo, ekspertų siūlymas buvo griežtai apsispręsti dėl planinių paslaugų nestabdymo nepriklausomai nuo to, kaip vystysis pandemija. Net jei atvejai smarkiai išaugtų, planinių paslaugų nutraukti nereikėtų.
Be to, kaip teigė profesorius, siūlyta stebėti ne tik naujus užsikrėtimo atvejus, bet ir ligoninių užimtumą COVID-19 sergančiais pacientais.
„Labai svarbi rudenį bus vakcinacija nuo sezoninio gripo. Kitos šalys jau prognozuoja kitų virusinių, bakterinių ligų protrūkį. Tad skiepijimas labai svarbus, būtų gerai suderinti koronaviruso trečią dozę ir vakciną nuo gripo“, – sakė prof. K. Petrikonis.
Pasak profesoriaus, medicinos srityje dirbančių žmonių skiepijimas turėtų būti masinis.
„Jis yra labai neblogas, kai kur pasiskiepiję virš 80 ar net 90 proc. darbuotojų. Siekiant išsaugoti kokybiškas medicinos paslaugas, mūsų manymu, turėtų būti privalomas skiepijimas tokias paslaugas teikiantiems specialistams. Tada pandemija neplistų gydymo įstaigose“, – sakė prof. K. Petrikonis.
Kaip minėta, ekspertai diskutao ir pasirengimą naujais mokslo metais ugdymą vykdyti kontaktiniu būdu.
Daktaro P. Skruibio teigimu, jei bus nuspręsta, kad mokyklose tam tikromis aplinkybėmis reikės dėvėti kaukes, mokyklos turėtų kasdien jomis aprūpinti mokinius. Kaukės turėtų būti ne medžiaginės, bet medicininės.
Taip pat sprendžiama, kad dalį pamokų, jei epidemiologinė situacija būtų labai prasta, būtų galima vykdyti lauke.