„Iš tiesų, bendros vaistų rinkos sukūrimas turėtų būti naudingas Lietuvai, nes Lietuva tikrai yra maža rinka ir dėl to patiria ne tokių gerų rezultatų, kaip, sakykime, didžiosios Europos valstybės kaip atskiros rinkos“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė prezidento patarėja.
„Tikrai tie pasiūlymai yra labai geri – ir administracinę naštą gerokai mažins jie, procedūras tvarkant, ir inovacijas skatinti, ir spręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms. Bendras paketas tikrai turėtų būti naudingas ypatingai mažoms šalims, tai yra Lietuvai“, – pabrėžė I. Segalovičienė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad reforma sudarys sąlygas kurti ir į rinką pristatyti inovatyvius vaistus. Pasak I. Segalovičienės, šiuo metu Lietuvoje kompensuojamas tik 21 inovatyvus vaistas iš 168 patvirtintų Europos vaistų agentūros (EVA).
„Lietuvai ypatingai svarbios yra tos paskatos, kurios visoje Europoje sudarytų sąlygas kurtis inovatyviems vaistams, juos greičiau įleisti į rinką ir labiau padaryti prieinamus būtent pacientams, nes Lietuvoje, šių metų sausio 1 dienos duomenimis, buvo kompensuojamas tik 21 iš 168 inovatyvių vaistų, kuriuos Europos vaistų agentūra yra patvirtinusi būtent 2018–2021 metais. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra 76 vaistiniai preparatai“, – teigė I. Segalovičienė.
Anot prezidento patarėjos, Lietuva turės parodyti, kaip sugeba perkelti direktyvą į nacionalinio lygmens teisę.
„Lietuvai, kaip mažai rinkai, bus aktualu harmonizuota, griežtesnė galbūt rinka, bet kartu ir su paskatom. Tačiau Lietuva turės pademonstruoti savo sugebėjimą nacionaliniu lygiu perkelti direktyvą ir išnaudoti jos visus privalumus tinkamai ir pacientams naudingiausiu būdu“, – akcentavo I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad EK siūlo peržiūrėti ES farmacijos teisės aktus – tai didžiausia reforma per daugiau nei 20 metų – kad jie būtų lankstesni ir labiau pritaikyti piliečių bei įmonių poreikiams visoje ES, tvirtinama dokumente.
Peržiūra, pasak EK, padarys vaistus labiau prieinamus ir įperkamus. Ji rems inovacijas ir padidins ES farmacijos pramonės konkurencingumą ir patrauklumą, kartu skatindama aukštesnius aplinkosaugos standartus.
Be šios reformos, EK siūlo Tarybos rekomendaciją sustiprinti kovą su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AMR). Akcentuojama, kad ES registruoti vaistai vis dar nepasiekia pacientų pakankamai greitai ir nėra vienodai prieinami visose valstybėse narėse. Yra didelių spragų sprendžiant nepatenkintus medicininius poreikius, retas ligas ir atsparumą antimikrobinėms medžiagoms (AMR).
Didelės naujoviškų gydymo būdų kainos ir vaistų trūkumas tebėra svarbus pacientų ir sveikatos priežiūros sistemų susirūpinimas, aiškina EK. Be to, siekdama užtikrinti, kad ES liktų patraukli vieta investicijoms ir pasaulinė vaistų kūrimo lyderė, ji turi pritaikyti savo taisykles prie skaitmeninės transformacijos ir naujų technologijų, kartu mažinant biurokratiją ir supaprastinant procedūras.
Galiausiai, EK teigimu, atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus, naujosiomis taisyklėmis turi būti atsižvelgta į vaistų gamybos poveikį aplinkai.