„Kol kas yra dar šansų šitą reformą ištempti. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad kada prezidentas pasirašinėjo įstatymus, mes raginome – su kiekviena reforma iš karto turi eiti įgyvendinamieji visi modeliai: finansavimas, kokios organizacinės struktūros, aprašai, reikalavimai“, – LRT radijui teigė I. Segalovičienė.
„Nes žmonės perka katę maiše, kol nėra įgyvendinamųjų dokumentų. (...) Bet yra dar šansas viską reabilituoti ir pasiekti tų tikslų, kurių reikia“, – pridūrė ji.
Todėl, pasak prezidento patarėjos, su savivaldybėmis būtina ieškoti lokalių teritorinių sprendimų.
„Mažų mažiausiai ką reikia daryti, tai yra perkalibruoti, žiūrėti, ko trūksta ir padėti savivaldybėms ieškoti lokalių teritorinių sprendimų ir sudaryti joms sąlygas pasiekti tų tikslų, kurių jos nori“, – sakė ji.
I. Segalovičienė akcentuoja, kad kol kas įgyvendinant reformą daugiausiai iššūkių kyla dėl sveikatos centrų.
„Sveikatos centrų idėjoje didžiausią klausimą kelia būtent šeimos gydytojų institutas. (...) Nes gali atsitikti taip, kad atsiradus sveikatos centrui neliks pediatrų, nes jiems bus neleidžiama formuoti apylinkių. Vadinasi, tas gydytojas, pediatras gali sakyti: gerai, aš einu į privatų sektorių“, – atkreipė dėmesį ji.
Taip pat, pasak jos, būtina kuo skubiau tobulinti ir apmokėjimo už paslaugas sistemą.
„Ligonių kasos rengia modelį, bet reikia greičio, reikia aiškumo, nes būtent pinigai sutvarko viską į savo eilutes“, – akcentavo ji.
Sveikatos reforma kritikos susilaukė po to, kai trijose šalies ligoninėse – Vilniuje, Raseiniuose ir Zarasuose – gydytojai masiškai išėjo iš darbo. Kai kurie politikai teigė, kad ligoninėse kylančios krizinės situacijos yra būtent reformos pasekmė.
ELTA primena, kad nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos savivaldybės gali pradėti steigti sveikatos centrus, kuriuose būtų suteikta bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų. Savivaldybės sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo jungiant viešąsias arba privačias gydymo įstaigas turės priimti iki šių metų pabaigos.
Sveikatos centre bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, tačiau jų spektras savivaldybėse skirsis, priklausomai nuo kiekvienos dydžio.