„Būtent man ir maišo tas žodis „paliatyvios“, bet manau, kad ministerija vis tiek parašys kažkokias gaires, kurias mes galime paimti. Nes, kaip minėjau, tas paliatyvus nelabai įsivaizduoju, kaip galėtų būti transportuojamas ir vaikštantis“, – LNK žinioms sakė Panevėžio Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovas Karolis Valantinas.

Kadangi paliatyvios pagalbos apibrėžimas per ilgus metus evoliucionavo, neva reikia žiūrėti plačiau – ne tik kaip į ligonių kančių mažinimą.

Panevėžio slaugos ligoninė

Panevėžio savivaldybės gydytojas Mindaugas Burba siūlė: „Aš į terminologiją nenorėčiau gilintis. Esmė tame, kad pagal ministro įstatymą numatyta, kokios paslaugos ir kokiems asmenims yra teikiamos“.

Paliatyvios pagalbos dienos centrų vizija užgimė prie buvusio ministro Arūno Dulkio.

„Yra tokių pacientų, kuriems tikrai nebūtina gydytis stacionare. Galbūt jiems neužtenka ambulatorinių, tai yra namuose gaunamų paliatyvios pagalbos paslaugų, tai sudaryta tokia galimybė gauti tas paslaugas dienos centre“, – paaiškino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) laikinasis Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vedėjas Artūras Šimkus.

Pagaliau išsiaiškinome, kad paliatyvios pagalbos dienos centrai ne visai paliatyviems labiausiai skirti onkologiniams ligoniams, kurie gali savarankiškai gyventi.

„Šios įstaigos nėra skirtos paliatyvių pacientų gydymui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimui paliatyviems pacientams. Paliatyviems pacientams yra skirti paliatyvios pagalbos skyriai, jeigu kalbame apie stacionarus, taip pat jie gali gauti paliatyvias paslaugas ir namuose“, – sakė A. Šimkus.

Šiuo metu slaugos ligoninėje be visų kitų guli tik itin sunkūs onkologiniai ligoniai.

„Mes tokių pacientų neturėjome, bet iš patirties turėčiau pasakyti, kad jų tikrai turėtų būti, pvz., nuskausminimo paslaugos: pacientą atsivežė, mes jam suteikėme lašelines, mankštą, jeigu gali padaryti. Jeigu mes kalbame apie tai, tai aš manau, kad 12 vietų Panevėžio mieste surastume tokių pacientų“, – svarstė K. Valantinas.

Karolis Valantinas

Lietuvoje, manoma, atsiras 10 paliatyvios pagalbos centrų. Panevėžiui kainuos daugiau nei pusę milijonų eurų, didžioji dalis – europiniai pinigai. Garažus griaus ne tik Aukštaitijos sostinė.

„Šiauliai lygiai taip pat ant garažų stato, Klaipėda savo ligoninėje“, – komentavo M. Burba.

Dienos centras Panevėžyje turėtų atsirasti kitų metų vasarą, bet tai nereiškia, kad eilės į slaugos ligoninę sumažės. Dabar eilėje į slaugos ligoninę laukiama iki mėnesio.

Eilėms tirpti reikės sulaukti esą dar vieno projekto arba padalinio, kuris bus skirtas Alzheimerio ir demencijos ligomis sergantiems. Bet tas, planuojama, įvyks tik po 4 metų.

Visą LNK žinių siužetą galite pamatyti čia: