Moteris dabar galvodama apie savo diagnozę sako vis negalinti pamiršti vieno sapno.
„Likus maždaug porai savaičių iki diagnozės, susapnavau sapną, ir nors nesu linkusi sapnuoti pranašiškus sapnus, šio reikšme neabejojau – įvyks kažkas sukrečiančio. Giedrame danguje pasirodė du tornadai, vienas iš jų mane įsuko tuomet, kai jaučiausi tokia saugi... Pilkoje dūmų masėje aš galvojau „privalau išgyvent“ ir staigiai pabudau. Greitai išgirdau žinią, kad viena kolegė susirgo krūties vėžiu ir tai mane sujaudino taip keistai, tarsi būtų susiję su manimi. Su nerimu širdyje pabandžiau apžiūrėti ir save – užčiuopiau judrų guzelį netoli pažasties ir nors vyras pradėjo raminti, nusprendžiau po savaitės eiti tikrintis. Nereikėjo laukti ir savaitės, nes po kelių dienų pakliuvau į avariją ir buvau priversta eiti į ligoninę, kur besigydydama patemptą kaklą tuo pačiu pasidariau echoskopijos ir biopsijos tyrimus. Išsigydžiusi po avarijos patirtas traumas universitete pristatinėjau savo mokslinio tyrimo temą ir per pertrauką sulaukiau skambučio iš ligoninės. Telefonu išgirdau biopsijos atsakymą „Piktybinis augliukas“, - mena pašnekovė.
Į auditoriją ji taip ir nebegrįžo.
„Nebegalėjau ištarti nė žodžio, pradėjau bėgti gatve, žmonių vaizdiniai ėmė lietis ir, galiausiai, įpuolusi į automobilį, nesustodama verkiau dvi valandas. Buvau laimingai ištekėjusi prieš trejus metus, pradėjau kurti jaukius namus, su vyru auginome dukrelę, pradėjau studijas, gyvenime pradėjo atsirasti vis daugiau malonumų, kuriuos galėjau sau leisti. O kas dabar? Kaip pasakyti vyrui ir dukrai? Kaip gyventi toliau?“, - maišatį galvoje prisimena Monika.
Moteriai buvo skubiai atlikta operacija. Po jos – raminanti žinia.
„Pirma krūties vėžio stadija, į limfmazgius neišplitę, bet, deja, pati vėžio forma labai agresyvi ir neprognozuojama, niekas negalėjo pasakyti, kokiu greičiu ji vystysis: ar dešimtmečiais, ar mėnesiais. Tačiau dar prieš operaciją žinojau, kad turiu rasti būdą pasveikti, rasti kažką, kuo labai patikėčiau, nes tik tikėjimas gali išgelbėti tokioje padėtyje.
Pradėjau suprasti, kad ir pati prisidėjau prie šios ligos atsiradimo, susirgau iš nemeilės sau: nuolat leisdama sau jaustis auka įvairiose situacijose, dirbdama du darbus, leisdama sau liūdėti, nešiodama nuoskaudas, konfliktuodama. Prašiau Dievo harmonijos, nors net nežinojau, ką tai reiškia. Kaip ir nežinojau, ką reiškia meilė sau. Tai ir atvedė mane iki šio taško. Tai supratusi su vyro pagalba ėmiau ieškoti būdų su savimi tvarkytis ir paieškos atvedė iki Ciguno mokymo: pradėjau mokytis kvėpuoti pilvu, medituoti ir labai daug skaityti. Kai pradėjo slinkti plaukai, nuėjau pas pažįstamą kirpėją skustis plikai. Nepamiršiu jos didelių akių ir virpančių rankų, ir to, kaip ji stengėsi man padėti, pasakodama apie įvairius meditacijos būdus, taip pat įbruko savo knygą „Pabudimas“, kuri ir buvo mano kelio savęs link pradžia. Ši kirpėja į mano gyvenimą atnešė stebuklą, laikau ją sielos drauge“, - šiandien džiaugiasi Monika.
„Atsidūrusi paciento pozicijoje pamačiau liūdnąją sveikatos sistemos pusę – žmogus paliekamas vienui vienas būklėje, skatinančioje netgi savižudybę. Chemoterapijos metu nuolat dariau Ciguną, ėjau per kiemą keistai mojuodama rankomis, juokiausi kartu su kitais iš savo keistos mankštos. Prisimenu kaip puošiau save skarelėm, piešiau antakius ten, kur jų nebuvo, bet viduje jaučiau, kaip stipriai man padeda naujas gyvenimo būdas, begalė perskaitytų knygų ir meditacija. Vis svarsčiau, kaip galėčiau padėti ir kitiems onkologiniams ligoniams, kaip nuraminti juos ten, kur aš panikavau. Buvau sumąsčiusi netgi knygą parašyti, bet po ilgų diskusijų su vyrų, socialiniame tinkle „Facebook“ įkūriau grupę pavadinimu „Pabėgimas nuo ligos“, kuri veikia ir šiandien, skatina visas sergančias moteris dalintis savo patirtini, išgyvenimais bei patarimais. Pati aktyviai skelbiu šioje grupėje įvairias nuorodas į naudingus straipsnius, skatinu moteris domėtis sveikesne gyvensena, atrasti dvasinę ramybę“, - sako ligą įveikusi moteris.
Monika pripažįsta – be aplinkinių pagalbos būtų buvę daug sunkiau.
„Esu labai dėkinga žmonėms, kuriuos turiu šalia savęs. Vyras buvo tylus pagalbininkas sunkiose situacijose, jis buvo tas, kuris nešdavo ant rankų į lovą, kai pati nebepaeidavau, tas, kuris neleido mesti mokslų, laikė mano paslaptį nuo tų, kam nereikėjo žinoti, glostė ir bučiavo „Kisos Varabjaninovo“ galvą ir kartojo, kokia esu graži. Kartojo tai nuolat, nors svėriau vos 49 kg, oda buvo pilka ir išdžiūvusi... Savo dukrai apie ligą pasakiau tik tada, kai pradėjo atauginėti plaukai, jai buvo 10 metų ir iki tol ji galvojo, jog aš sergu kažkokia paslaptinga liga, tačiau irgi man labai padėdavo. Taip pat ir mano bendradarbiai iki šios dienos yra didžiausi pagalbininkai, jie buvo tie, kurie valandų valandas manęs klausydavo, domėdavosi kas vyksta mano gyvenime ir padėjo kartais netgi labiau, negu artimiausi draugai“, - pripažino moteris.
Liga paliko pėdsaką ir kasdieniame moters gyvenime. Pusantrų metų po ligos kiekvieną rytą ji sako pradėdavusi su 15 minučių meditacijos, Ciguno mankšta, citrinų sultimis ir varške pagal Budwig protokolą.
„Šiandien medituoju ir ryte, ir vakare, sportuoju, labai sveikai matinuosi, esu darbinga ir energinga. Vis dar mokausi mylėti save – laiku sustoti, atsipalaiduoti, valdyti emocijas, neigiamas mintis leisti pro šalį, o teigiamoms leisti užlieti visą kūną, kasdien skirti laiko savo vidui. Gyvenimas tapo stebuklingu: kasdien pradėjau matyti dėsningus įvykius ir ženklus, pastebėjau, jog besikeičiant į gerą pusę, pasaulis keičiasi kartu su manimi. Tyrimai šiandien rodo, kad esu sveika, šiandien – tikrasis gyvenimas, apie rytojų galvoti nereikia. Šiandien esu laiminga su savo šeima, šiandien neturiu planų, turiu tik didžiausius norus – užauginti dukrą, pasitikti sveikus anūkus ir pasenti su savo mylimu vyru būnant sveika“, - optimistiškai užbaigė pašnekovė.
Pagrindinis patarimas - reguliariai tikrintis
Krūties vėžys – tai dažniausia onkologinė moterų liga Lietuvoje ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Kauno klinikų Krūties chirurgijos skyriaus vadovas prof. habil. dr. Algirdas Boguševičius DELFI pabrėžė, kad siekiant šį skaičių sumažinti, būtina stengtis auglį aptikti kuo anksčiau.
„Kai darinys gali būti apčiuopiamas, dažniausiai jis jau būna centimetro dydžio ir didesnis. Tiesa, medicininės galimybės leidžia aptikti daug mažesnius auglius. Todėl ir reikia nedelsti – yra mamografinė patikra, ultragarsiniai tyrimai, kurie vėžį randa beveik vos jam užsimezgus.
Ką moteris gali apčiuopti, sunku pasakyti – kiekvieno auglio forma, dydis būna labai įvairūs. Jis gali būti ir paslankus, ir ganėtinai ribotas, taip pat – ir visai „išplaukęs“. Dažniausia (tačiau ne vienintelė) lokacija – liaukinio audinio išorės viršuje. Kur šio audinio daugiausiai, ten įprastai ir būna pažeidimai, tačiau griežtos koreliacijos nėra ir pakitimas gali atsirasti bet kur.
Teigiama, kad jei atsirado bet koks sukietėjimas, savaiminės išskyros ar bet koks odos (tiek spenelio, tiek visos krūties) pakitimas, reikia eiti pas gydytojus“, - ragino specialistas.
Kai kurios krūties vėžio formos (pavyzdžiui, vadinamasis „trigubai neigiamas“) linkusios plisti į limfmazgius. Tačiau, gydytojo teigimu, limfmazgių pažeidimas šiandien nėra agresyvumo rodmuo ir pagrindinis prognozės faktorius.
„Svarbiausia yra biologinė naviko prigimtis. Agresyvus auglys yra didesnė bėda nei tas, kuris išsiplėtė į limfmazgius“, - pabrėžė Kauno klinikų medikas.
Be to, medicinoje teigiama, kad krūties vėžys – tai ne viena, o bent penkios ligos, pasireiškiančios viename organe. Jos skiriasi biologinėmis savybėmis, prognozėmis, eiga ir gydymu.
„Nuo prognostiškai palankaus asnktyvos stadijos vėžio pasveikstama ir 95-97 proc. atvejų. Kaip bebūtų, jei navikas nėra aptinkamas visiškai pabaigoje, daugelis moterų nuo krūties vėžio pasveiksta. Jei vėliau vėžys ir atsinaujina, gydymas tęsiamas toliau ir dažnai labai sėkmingai – tai yra lėtinė neinfekcinė liga, kurią neretai reikia ilgai gydyti, tačiau už tai gaunama daug produktyvių gyvenimo metų“, - ramino specialistas.
Paklaustas, ar moteris galinti sumažinti šios ligos rizikos veiksnius, gydytojas atsakė: „Būčiau banalus ragindamas sportuoti, nerūkyti, sveikai maitintis. Tai, deja, supaprastintas požiūris. Daug ir labai sveikai gyvenančių žmonių išgirsta vėžio diagnozę, todėl liga yra genetiškai determinuota. Gerėjant diagnostiniams metodams visame pasaulyje ši liga nustatoma vis jaunesnėms moterims, tad be visko galima tik paraginti reguliariai tikrintis“, - reziumavo A. Boguševičius.
Daugiau informacijos apie ligą ir jos simptomus rasite Nedelsk svetainėje ČIA.