Papildyta 2017 01 26 - Ligonių kasos patikslina, kad ne visa tekste pateikta informacija yra tiksli. Visas jų pranešimas pasiekiamas čia.
Panevėžietei Aistei Jocienei pastarąjį mėnesį teko ne kartą varstyti Panevėžio medicinos įstaigų duris. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje moteriai prireikė atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą. Pacientė nustebo, kai jos buvo paklausta, ar turi keturis eurus specialiai procedūros aprangai.
„Man ir mintis neatėjo klausti, kam to reikia. Ėmiau ieškoti tų keturių eurų, nes grynuosius retai nešiojuosi“, – pasakojo panevėžietė.
Radusi pinigų pacientė įsigijo vienkartinį kostiumą. Bet pasirodo, kad aprangos prekyba medicinos įstaiga neturėtų užsiimti. Specialus drabužis – paties paciento pasirinkimas: gali jį pirkti, gali ir atsisakyti.
Panašiais pranešimais praėjusiais metais panevėžiečiai atakavo ir Panevėžio teritorinę ligonių kasą (TLK). Čia metų pradžioje susumuoti visi gyventojų skundai dėl medicinos įstaigų.
Žodiniai skundai problemų neišsprendžia
2016-aisiais Panevėžio TLK pasiekė daugiau kaip šimtas gyventojų skundų. Bet didžioji jų dalis – žodžiu. Taigi tokie pranešimai lieka be atsako.
„Žodiniai skundai labiau atlieka socialinę pagalbą, nei padeda išspręsti problemą. Žmogus ateina, papasakoja apie savo įtarimus, bet mes negalime dėl jų pradėti tyrimo, imtis konkrečių veiksmų. Tokius skundus belieka aptarti metų pabaigoje ir dar kartą paraginti žmones drąsiau pranešti apie problemas“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė.
Anot jos, jeigu kalba apie rūpesčius, susijusius su gydytojais, gyventojai vengia prisistatyti – bijo sulaukti pasekmių dėl skundo.
„Reikės grįžti pas tuos pačius gydytojus. Taip sako mūsų klientai ir pageidauja anonimiškumo“, – tvirtino S. Paulauskienė.
Privalo informuoti
Per pastaruosius trejus metus, Panevėžio TLK duomenimis, daug žodinių skundų buvo dėl J. Pauliuko ir Kniaudiškių šeimos klinikų. Nemažai jų skirta VšĮ Panevėžio miesto ir rajono poliklinikoms bei Respublikinei Panevėžio ligoninei.
2016 metais daugiausia skųstasi dėl priemokų. Įtarimų pacientams sukėlė dantų protezavimo, gydytojų etikos, paslaugų kokybės klausimai.
Viena dažniausių užklausų buvo jau minėta kompiuterinės tomografijos paslauga. Į TLK kreipęsi žmonės pasakojo, kad gydymo įstaiga, be specialios aprangos, įsiūlo nusipirkti tyrimo vaizdus.
„Dėl šio tyrimo skundžiamasi ne pirmus metus. Reikia atsižvelgti į tai, ko prašo šeimos gydytojas. Jeigu jam ta vaizdo laikmena nebūtina, pacientas neprivalo jos pirkti. Bet vis dar būna priešingai – tiesiog brukama įsigyti nereikalinga daiktą. Jei dar žmogus sutinka nusipirkti specialų drabužį, tai ir apie 50 eurų gali tekti pakloti“, – aiškino S. Paulauskienė.
Pasak pašnekovės, gyventojams tokiais atvejais paprastai būna sunku atlaikyti spaudimą – medikui atsakyti nesmagu. Todėl pastarieji esą visuomet privalo teisingai informuoti pacientą apie galimybę rinktis. Tai ir numato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.
„Šis įstatymas – pagrindinis gydytojo dokumentas, kuriuo privalo vadovautis dirbdamas. Remdamasis juo medikas privalo informuoti savo pacientą apie visas jo teises ir galimybes“, – paaiškino vedėja.
Yra ir pigiau
TLK specialistai iš gyventojų gauna skundų ir apie permokėtus pinigus už kataraktos operacijas. Gydytojai, pasak vedėjos, kartais neįspėja ligonių, kad jie gali naudotis valstybės kompensuojamu akies lęšiuku, ir siūlo pirkti brangesnį. Ne gana to, nepranešama, kad brangesnės ir nemokamos priemonės skirtumą valstybė kompensuoja.
Dažnai skundžiamasi ir dėl pabrangintų odontologijos paslaugų.
„Žinia, vaikų dantis gydoma nemokamai. Bet, būna, ateina mama ir skundžiasi, kad jai reikėjo mokėti. Pasirodo, gydytojas neinformavo, kad yra galimybė dantį sutaisyti geresnėmis, bet brangesnėmis, nekompensuojamomis medžiagomis. Be paciento sutikimo jas panaudojęs odontologas paprašė susimokėti“, – kalbėjo S. Paulauskienė.
Daugelis skundų, vedėjos teigimu, gaunama dėl informacijos trūkumo. Nors dabartinė medicinos sistema stengiasi įskiepyti gerbiamo, išprususio paciento sąvoką, medikai čia esą vis dar ne visai tinkamai atlieka savo pareigą.
„Negaliu sakyti, kad neinformavimas yra manipuliacija ar siekis pasipelnyti. Tačiau tai – ydinga tendencija ir os nebeturėtų likti“, – pabrėžė TLK atstovė.
Panevėžio TLK specialistams pastaruoju metu ramybės neduoda ir pacientų bei gydymo įstaigų nesusikalbėjimas dėl reabilitacijos. Metų pradžioje, pasak pašnekovės, Vyriausybė gydymo įstaigoms paskirstė reabilitacijos paslaugų kvotas. Tačiau šios vis dar siunčia savo pacientus į Ligonių kasą pasiklausti, ar nėra vietos sanatorijoje.
„Mes visiškai nesusiję su šia sritimi. Viską žino šeimos gydytojai. Todėl nereikia siuntinėti ligonių pas mus ir dar labiau susipriešinti su jais“, – įspėjo vedėja.
Pirmiausia – nemokamos paslaugos
Pernai Panevėžio TLK raštiškų skundų gavo tik devyniolika. Visuose jų pareiškėjai įtaria, kad medicinos įstaigoje nepagrįstą mokėjo. Dėl 11 skundų pradėtos kontrolės procedūros ir 6 jau baigtos. Keturi skundai pasitvirtino.
Panevėžio TLK Kontrolės skyriaus vedėjo Edgaro Voro duomenimis, vienas skundas gautas dėl to, kad pirminio lygio įstaigoje pacientės paprašyta susimokėti 5 eurus už ginekologinę apžiūrą. Pašnekovas taip pat paminėjo atvejus dėl kompiuterinio tomografo vaizdo ir nekompensuojamo lęšiuko. Vienas pareiškėjas be reikalo susimokėjo už optinę koherentinę tomografiją Kaune.
„Noriu priminti, kad gydymo įstaigos privalo pacientus informuoti apie galimybę gauti nemokamas paslaugas ir tada supažindinti, kokios yra mokamos. Gyventojams netgi privalu pasirašyti, kad buvo informuoti. Be to, ir patys pacientai dėl neaiškumų turėtų drąsiau kreiptis į gydymo įstaigų administraciją“, – „Sekundei“ teigė E. Voras.
Gauna ir skundų, ir pagyrimų
Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos direktorės Irenos Janušonienės teigimu, iš tiesų gyventojai mažai žino apie sveikatos įstatymus ir taisykles. Nors apie tai skelbiama tiek medicinos įstaigų internetinėse svetainėse, skelbimų lentose ir žiniasklaidoje, pacientai nori visko greitai ir čia pat.
„Žmonės šaukia, rėkia: netvarka! Bet nemanau, kad kas nors labai greitai pasikeis. Mes neturime tiek pajėgų, kad užtikrintume ramų darbą. Net slaugytojų trūksta. Atlyginimai – maži. Poliklinikos finansavimas auga lėtai. O mūsų pacientai sensta ir serga vis dažniau. Būtų gerai registratūroje turėti bent šešis darbuotojus, kurie galėtų viską paaiškintų“, – apie nesusikalbėjimą su ligoniais kalbėjo direktorė.
Vadovė neneigia, kad ją pasiekia pacientų skundai dėl gydymo kokybės, specialistų etikos. Raštu gautą informaciją svarsto specialiai suburta komisija. Apskųsto darbuotojo prašoma pasiaiškinti.
„Visada prašau informaciją pateikti raštu. Jei reikia, skiriu auditą. Bet žmonės nori viską greitai išspręsti, be to, ne visada tie skundai pasitvirtina. Nors neneigsiu, būna ir netaktiškų, neatidžių gydytojų“, – sakė direktorė.
Kaip tvirtino I. Janušonienė, jos vadovaujam įstaiga sulaukia ir pagyrimų. Ypač daug tokių laiškų į specialią dėžutę tenka greitosios medicinos pagalbos ekipažams.
Skundų daugėja
Respublikinės Panevėžio ligoninės Vidaus medicininio audito skyriaus vedėjas Algirdas Žemaitaitis „Sekundei“ teigė, kad šioje įstaigoje skundų daugėja, nes žmonės yra drąsesni. Tačiau jų pasitvirtina vis mažiau.
Daugumą pareiškimų, pasak vedėjo, pavyksta išsiaiškinti be didesnio tyrimo. Kartais esą pacientams tereikia paaiškinti ir jie nurimsta. Informaciją apie tvarką dėl skundų, dėl konsultacijų galima rasti ir internetiniame ligoninės puslapyje, konsultaciją suteikia administracijos darbuotojai.
Šiuo metu įstaiga atlieka tris tyrimus, bet jie susiję su draudimu. Šiam darbui, pasak A. Žemaitaičio, reikia ekspertizės ir teisinių vertinimų. Rimti skundai, anot jo, aptariami susirinkimuose.
„Apskritai vis daugiau žmonės yra nekantrūs, pikti, bendrauti su jais sudėtinga. Tai jaučiama net tuose skunduose. Kol kas jų daug nėra, bet manau, kad daugės“, – nuogąstavo skyriaus vedėjas.
A. Žemaitaičiui žinomi ir pranešimai dėl kompiuterinės tamografijos. Tačiau pacientai, anot jo, gauna reikalingą informaciją ir gali rinktis.