Ne vienerius metus prieš tokias permainas kovojusius panevėžiečius specialistai ramina, kad realaus pavojaus užsikrėsti tuberkulioze aplinkiniams nėra – už stacionare gydomus ligonius daug pavojingesni gatvėmis vaikštantys sergantys ir į gydytojus nesikreipiantys žmonės.
Kovą prieš Pulmonologijos skyriaus perkėlimą į pačiame Panevėžio miesto centre esančias Infekcinės ligoninės patalpas šalia esančių mokymo ir ugdymo įstaigų bendruomenės pradėjo iškart, kai tik buvo pradėta kalbėti apie galimas permainas.
Kol buvo statomas Infekcinės ligoninės priestatas, „Vilties“ vidurinės mokyklos ir vaikų darželio „Varpelis“ kolektyvai kreipėsi į miesto ir apskrities valdžią, rašė raštus Sveikatos apsaugos ministerijai.
Rekomendavo nekelti
Užkrečiama liga sergančiųjų kaimynystės besikratantiems panevėžiečiams buvo pavykę pasiekti politikų palaikymo. Nors situaciją tyrusi ne viena komisija nustatė, kad perkėlus Pulmonologijos skyrių į statomą Infekcinės ligoninės priestatą aplinkiniams jokio pavojaus nekiltų, miesto Taryba buvo nusprendusi nepritarti sergančiųjų perkėlimui į miesto centrą. Prieš dvejus metus buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta ištirti Pulmonologijos skyriaus perkėlimo tikslingumą.
Darbo grupės specialistai nustatė, kad higienos normos ir taisyklės vis dėlto būtų pažeistos. „Atstumai nuo infekcinių ligų, tuberkuliozės korpusų iki gyvenamųjų namų privalo būti ne mažesni kaip 50 metrų. Nuo Infekcinės ligoninės pastato iki Žemaitės g. artimiausių namų atstumas yra apie 20 metrų.
Pažeista ir kita higienos norma: želdinių ir vejų plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų bendrojo sklypo ploto, o parko zona vienai stacionaro lovai turi būti ne mažesnė kaip 25 metrai. Akivaizdu, kad šie higienos normų reikalavimai būtų šiurkščiai pažeisti“, – buvo rašoma darbo grupės išvadose.
Sukilus visuomenei Panevėžio apskrities viršininko administracija buvo priėmusi sprendimą nebekelti Pulmonologijos skyriaus į miesto centrą. Tokią poziciją tuomet aštriai kritikavo tuberkuliozės specialistai: esą stacionare besigydantys ligoniai jokios grėsmės aplinkiniams gyventojams nekeltų, o išlaikyti už miesto esantį 5 tūkstančių kvadratinių metrų pastatą, kuriame gydoma apie 40 ligonių – neracionalu.
Baimė nepagrįsta
Nepageidaujamos kaimynystės kratęsi panevėžiečiai kovą pralaimėjo. Trisdešimt Pulmonologijos skyriaus ligonių nuo praėjusios savaitės penktadienio gydosi naujajame Infekcinės ligoninės priestate įkurdintame skyriuje.
Atostogaujantį Infekcinės ligoninės vyriausiąjį gydytoją vaduojanti pavaduotoja Laima Sakalauskienė teigia, kad Pulmonologijos skyriaus perkėlimas buvo neabejotinai teisingas žingsnis ir medicinine, ir ekonomine prasme.
Pasak gydytojos, už besigydančius stacionare ligonius daug pavojingesni yra gatvėmis vaikštantys tuberkulioze sergantys, tačiau nesigydantys žmonės. Juos galima sutikti bet kurioje viešoje vietoje – parduotuvėje, autobuse, darbovietėje ar mokykloje.
„Nuomonė, kad vos pabuvęs šalia sergančiojo žmogus būtinai užsikrės, tikrai neteisinga, – pabrėžė L.Sakalauskienė. – Tuberkuliozė pavojinga tiems, kurių imunitetas nusilpęs, o sveikas žmogus šiai ligai turi imunitetą, nes visi kūdikiai skiepijami. Be to, jau po savaitės ar dviejų stacionaraus gydymo ligonis aplinkiniams nebekelia jokios grėsmės.“
Kiekvieną mėnesį į Infekcinės ligoninės Pulmonologijos skyrių patenka po 3–4 žmones iš Panevėžio apskrities ligoninės, kur jie buvo nuo kitų ligų gydyti bendruose skyriuose, bendravę su kitais ligoniais.
„Vyresni panevėžiečiai puikiai prisimena, kad labai ilgus metus tuberkuliozės ligoninė buvo miesto centre, šalia Petro ir Povilo bažnyčios, pastate, kuriame dabar įsikūrusi Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, – sakė L.Sakalauskienė. – Prisimenu, kaip visa Nevėžio pakrantė būdavo nusėsta pižamomis vilkinčių žmonių.“ Jų kaimynystės, pasak gydytojos, tuomet niekas nesikratė.
Sutaupys
L.Sakalauskienė sako, kad gydant tuberkuliozę esminis dalykas yra profilaktika, labai svarbu, kad liga būtų pradėta gydyti laiku. Ir šiuo atveju pasitarnaus strategiškai geroje vietoje esanti ligoninė.
Gydytojos teigimu, Elektronikos gatvėje, šalia buvusios „Ekrano“ gamyklos veikęs Pulmonologijos skyrius buvo nepatogioje vietoje ne tik ligoniams, bet ir personalui.
„Kai nustojo veikti gamykla, pasiekti Pulmonologijos skyrių tapo labai sudėtinga, miesto autobusai ten nebevažinėjo, – pasakojo L.Sakalauskienė. – Pastaraisiais metais mūsų gydytojai jautėsi nesaugūs, du gydytojai buvo užpulti einantys į darbą. Esu įsitikinusi, kad ir ligoniai daug aktyviau ateis į patogioje vietoje esančią gydymo įstaigą.“
L.Sakalauskienė pabrėžė, kad Panevėžyje nebus gydomi vaikai ir atsparia tuberkuliozės forma sergantys ligoniai.
Sunkmečiu ne paskutinėje vietoje yra ir ekonominis persikėlimo efektas. Atsisakiusi didžiulio pastato šildymo, šiltą maistą vežiojusių vairuotojų paslaugų, sumažinusi gydytojų darbo krūvius iki metų pabaigos Infekcinė ligoninė ketina sutaupyti 135 tūkstančius litų. „Išlaikyti pastatą, kuriame sąlygos klaikios, tikrai per didelė prabanga, – įsitikinusi L.Sakalauskienė. – Senasis skyriaus pastatas nebeatitinka higienos normų, jame būtinas naujas elektros, vandens įvadas. Tam, kad tame pastate galėtų funkcionuoti gydymo įstaiga, reikėtų mažiausiai 2 milijonų litų. Naujasis pastatas atitinka visus reikalavimus, čia tinkamos sąlygos ir ligoniams, ir personalui.“
Rodikliai neblogi
Kad žmonių nenoras šalia turėti tuberkulioze sergančius kaimynus nepagrįstas, pritaria ir Infekcinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja tuberkuliozei Nijolė Bareišienė. „Tuberkuliozės, arba džiovos, baimė tikriausiai likusi kaip stereotipas iš senesnės literatūros, – svarstė gydytoja. – Ne vieno ligonio šeimos nariui esu pasakiusi, kad mes, šitiek metų atidavę darbui su tuberkulioze sergančiais žmonėmis, galėjome užsikrėsti daugybę kartų. Tačiau taip neatsitiko. Fiksuojami tik pavieniai atvejai, kai užsikrečia su sergančiuoju kontaktavęs žmogus.“ Nesutinka gydytoja ir su siūlymais sergančius ligonius izoliuoti, kad jie nekeltų grėsmės aplinkiniams.
„Net kalėjime sėdintiems žmonėms leidžiama išeiti pasivaikščioti, o čia juk laisvi žmonės“, – argumentavo gydytoja.
Pasak N.Bareišienės, Panevėžio apskrities rodikliai nėra prasti. Per praėjusius metus apskrityje tuberkulioze susirgo 187 žmonės, iš jų vienas vaikas. Sergamumo tuberkulioze rodiklis Lietuvoje siekia 62,2 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, Panevėžio apskrityje jis yra 59,4 atvejo.
Danutė Iljinienė
„Vilties“ vidurinės mokyklos direktorė
Galiu pasakyti tik tiek, kad po muštynių kumščiais mojuoti neverta. Pasielgta šlykščiai. Pernai teko dalyvauti miesto Tarybos posėdyje, per kurį Infekcinės ligoninės vyriausiasis gydytojas iš tribūnos pasakė, kad Pulmonologijos skyrius nebus keliamas į miesto centrą. Dabar jau aišku, kad žmogus yra paskutinėje vietoje. Tiek mes, tiek sergantis žmogus. Nei aš pati, nei mūsų mokyklos bendruomenė nėra nusiteikusi prieš ligonius, tačiau nemanome, kad tuberkulioze sergantiems ligoniams nereikalingas grynas oras. Abejoju, ar miesto centre esančioje ligoninėje sergantieji turės galimybę juo kvėpuoti. Nemanau, kad dar galime ką nors pakeisti, tačiau jei mokyklos bendruomenė nuspręs, rašysime protesto raštus.
Antanas Matulas
gydytojas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys
Komitete buvome priėmę sprendimą, kuriuo rekomendavome Pulmonologijos skyriaus nekelti į miesto centrą. Taip nusprendę buvome ne tiek dėl to, kad netoliese yra mokykla ir darželis, judrios gatvės, kiek dėl planų į tą patį pastatą perkelti Konsultacijų polikliniką. Dabar tokio sumanymo, matyt, atsisakyta. Esant šiuolaikinėms vėdinimo ir dezinfekcijos priemonėms Pulmonologijos skyrius didelės grėsmės aplinkiniams nekelia, baimė yra labiau psichologinio pobūdžio. Nei Lietuvoje, nei kitose šalyse nėra tokios praktikos, kad sergantieji tuberkulioze būtų gydomi už miesto ribų. Miesto centre įkurdinus tuberkulioze sergančius ligonius, būtina kalbėtis su aplink esančiais žmonėmis, šviesti juos, informuoti apie realią padėtį. Akivaizdu, kad šis darbas nebuvo padarytas.