Apie tai rašo „Live Science“.
Gegužę pradėti kūdikiai turi gimti vasarį, t.y. kaip tik tuo metu, kai siaučia gripo virusai. Medikams žinoma, kad gripas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Tai įrodo ir 2009 metų duomenys: anksti prasidėjus pandeminio gripo H1N1 sezonui, priešlaikinio gimimo rizika iškilo kiek anksčiau – vasario ir kovo mėnesiais - pradėtiems kūdikiams.
Mokslininkai savo studijos rezultatus pristatė žurnalo „Proceedings of the National Academy of Sciences“ liepos 8 dienos numeryje.
Tyrimas rodo, kad užkirsti kelią sezoninei pirmalaikio gimdymo rizikai gali vakcinos nuo gripo, tvirtina autoriai. Jungtinėse Valstijose nėščioms moterims, kurioms būdinga didesnė gripo komplikacijų rizika, jau rekomenduojama skiepytis nuo gripo.
Tyrimas taip pat aptiko sąryšį tarp kūdikio pradėjimo mėnesio ir jo svorio gimimo metu. Kūdikiai, pradėti vasaros mėnesiais, sverdavo 9 – 9 gramais daugiau už kūdikius, pradėtus kitais metų laikais. Tai gali būti susiję su svoriu, kurį motina priauga nėštumo metu.
Tyrėjai nustatė, kad birželį, liepą ar rugpjūtį pastojusi moteris nėštumo metu priauga beveik 450 g daugiau – tai gali būti susiję su sezoniniais mitybos pokyčiais.
Anksčiau mokslininkai jau yra tyrinėję, ar nuo pastojimo laiko priklauso virtinė reiškinių, įskaitant kūdikio intelekto koeficientą ir neurologinius sutrikimus. Tačiau tikėtina, kad daugelyje šių tyrimų didesnė reikšmė teko tokiems veiksniams kaip motinų pajamos, o ne pastojimo mėnesiui.
Šį kartą mokslininkai lygino kūdikius, gimusius tai pačiai motinai. Iš viso mokslininkai išanalizavo 1,4 mln. vaikų, gimusių 647 050 motinų Niujorke, Naujajame Džersyje ir Pensilvanijoje.