Kas yra priklausomybė nuo sekso?
Organizacija „American Society of Addiction Medicine“ priklausomybę nuo sekso įvardija kaip smegenų sutrikimą. Ji smegenims suteikia atlyginimo ir motyvacijos jausmus. Šie jausmai skatina kartoti elgsenos modelius, padedančius pasijusti geriau, net jei jie ir neigiami ar net žalingi, skelbia chopratreatmentcenter.com.
Kenčiantys nuo sekso priklausomybės skundžiasi nuolat galvojantys apie seksą ir užsiimantys seksualinio pobūdžio veiksmais. Toks pasidavimas seksualinių geidulių tenkinimui neretai atneša skaudžių padarinių. Šis susirgimas gali pakenkti asmens asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.
Kokie priklausomybės nuo sekso simptomai?
Vienas iš geriausiai žinomų šios srities ekspertų mokslų daktaras Patrickas Carnesas yra išskyręs priklausomybės nuo sekso simptomus. Pasitikrinti, ar neturite šios problemos, kviečiame atlikti testą:
Testas sudarytas pagal daktaro P. Carneso išskirtus priklausomybės nuo sekso simptomus.
„Seksualinė priklausomybė – nuolatinis dopamino alkis ir įkyrus nusiraminimo siekis", – sutrikimą apibūdino 36 metus Lietuvoje seksoterapija užsiimantis gydytojas psichoterapeutas Vitalijus Žukas.
Ar verta apie tai kalbėti?
Kai kurie politikai kalba, kad priklausomybė nuo sekso Lietuvoje – tokia didelė problema, kad jau reikia valdžios įsikišimo, oponentai sako, jog sprendimų laukia kur kas opesnės problemos. Apskritai – ar apie tai reikia kalbėti?
Psichoterapeutas V. Žukas sako, kad apie priklausomybę nuo sekso pradėti kalbėti reikėjo jau prieš 100 metų.
„Tai, apie ką mes kalbame, tėra ledkalnio viršūnė. Ši tema yra labai užaštrinta, nes ji įgavo dalinės epidemijos pobūdį. Tačiau svarbus niuansas – niekas dėl to nesikreipia. Dauguma žmonių, kurie turi priklausomus poreikius, neigia tą ir jie pas specialistus patenka ypatingai retai. Pagal pasaulinę statistiką – tik maždaug nuo 5 iki 10 proc.“, – sakė V. Žukas.
Ar pats žmogus gali nustatyti, kad jis yra priklausomas nuo sekso?
Psichoterapeutas sako, jei žmogus yra nuoširdus ir atviras sau ir savo mintims, jis pats supras, kad yra priklausomas nuo sekso.
„Nevaldomas noras turėti seksualinę veiklą, nesvarbu kokią – masturbaciją, seksą su laisvo elgesio moterimi ar vyru, neištikimybės seksą, egzhibicionizmą, striptizo klubus, intymius pokalbius, prisilietimus ir pan. – priklausomybės nuo sekso požymiai“, – sako psichoterapeutas.
Pasak V. Žuko, seksas tampa nevaldomas, kai imamasi ne tik veiksmų, tačiau galvos nepalieka ir mintys, fantazijos – jos taip jaudina, kad net ir tokiu būdu išsiskiria dopaminas ir baigiamosios fazės net nereikia.
„Tokios mintys ir veikla trikdo žmogaus kasdienę veiklą – jis negali susikaupti, dirbti, jo mąstymas persmelktas fantazijomis ir svajonėmis apie kokį nors nusiraminimo būdą“, – sako V. Žukas.
Dar vienas ryškus priklausomybės nuo sekso požymis – jei po sekso troškimo veiksmas pagaliau atliekamas, o palengvėjimas jaučiamas tik labai trumpai arba nusiraminimas taip ir neaplanko.
„Smegenys įsimena malonius potyrius, jos tampa tarsi užprogramuotos, jos pradeda veikti tarsi iš inercijos, pajutusios signalą iš aplinkos arba mąstant, dažnai tie kartojami dalykai įsirašo į žmogaus pasąmonę, tampa įkyriu ritualu, veiksmu, – pasakojo psichoterapeutas. – Žmogaus nuolat ieško malonumo ir dėl to visos priklausomybės atsiranda.“
Kaip atsiranda priklausomybė nuo sekso?
Pasak psichoterapeuto, specialistai spėja, kad priklausomybę nuo sekso gali lemti genetika. Tačiau, V. Žukas sako, kad tai kelia daug abejonių. Pasak seksoterapeuto, esminis dalykas yra asmenybės psichoseksualinis vystymasis ir ypač jo pirmoji fazė.
„Tai kūdikio žindymo fazė. Toje fazėje kūdikis įgauna saugumą arba nesaugumą, pasitikėjimą arba nepasitikėjimą. Jei kūdikio poreikiai dėl žindymo, globos, nuraminimo, prisilietimų nepatenkinami, susiformuoja nesėkmingas tolimesnis asmenybės vystymąsi kituose etapuose, – aiškina gydytojas.
– Nepraėję teisingai šio etapo, mes užprogramuojame oralinio tipo asmenybę, kitaip sakant – priklausomo tipo asmenybę. Dėl to tiek daug yra priklausomybių. Kad kūdikis sėkmingai praeitų pirmąjį vystymosi etapą, motina turi būti fantastinė, patenkinanti visus kūdikio lūkesčius.“
Kaip pasakojo V. Žukas: jei kūdikis pravirksta, motina turi jam duoti pieno, suteikti šilumos, prisilietimų, kūdikis turi jausti mamos, ne kito asmens, širdies plakimą. Toks dėmesys kūdikiui, pasak specialisto, turėtų būti skiriamas pirmuosius dvejus vaiko metus, tad ir žindymo etapą siūlomą tęsti iki dviejų metų.
„Mane glumina moterys, kurios jau po 5 mėnesių nuo gimdymo išeina į darbą – palieka kūdikį nepažįstam žmogui arba giminaičiui, nutraukia žindymą. Kūdikiui reikia mamos širdies tvinksnių, kvapo. Kadangi to nėra, formuojasi nerimastingos ir priklausomos asmenybės“, – pasakojo gydytojas.
Pasak seksoterapeuto, jei kūdikis pirmojo etapo nepraeina sėkmingai (o tai pasitaiko labai dažnai), kituose etapuose atsiranda kitos problemos.
„Taip gali įvykti nesąmoningas tvirkinimas. Abu tėvai nesąmoningai, nesuvokdami tvirkina mergaitę arba berniuką. Turėjau daug tokių atvejų. Pavyzdžiui, mama namuose vaikšto pusnuogė, tėtis 4-5 metų mergaitę kas 3-4 dienas pasisodina ant kelių ir glosto jos plaukus, apkabina, – pavyzdžius pateikė V. Žukas. – Atrodo, kaip ir gerai, bet jei tai dažnai kartojasi, tokiose situacijose tiek mergaitės, tiek berniukai, susijaudina.“
Pasak gydytojo, neretai tėvai patys nesuvokia nesąmoningai tvirkinantys savo vaikus, mat riba tarp normaliai šilto, globėjiško ir emociškai prieinamo ir netinkamo elgesio yra labai trapi.
Be to, jei tėvai vaikams per daug racionalūs ir konservatyvūs, tokiu atveju vaikui nesivysto seksualinių centrų veiklos. Tokiose šeimose sekso tema – tabu. Tuomet gali atsirasti ir per didelis susidomėjimas „uždraustu vaisiumi“ seksu, tai gali peraugti ir į priklausomybę nuo šios veiklos.
Rasti „aukso viduriuką“ pasak V. Žuko – labai sunku. Tėvai turi būti išsilavinę ne tik protiškai, bet ir emociškai.
Seksoterapeutas pasakojo, kad medikai fiksuoja, jog dar mamos pilve būdamas kūdikis jau liečia savo lytinius organus.
„Tai yra malonu. Tai ne lytinis pasitenkinimas, tačiau tai malonu, tai pereina į vienokią ar kitokia masturbaciją“, – sakė V. Žukas.
Konkrečios priežasties nėra
Amerikietis, padedantis žmonėms tvarkytis su priklausomybe nuo sekso dr. P. Carnesas, tvirtina, kad žmonės tampa priklausomi dėl klaidingų įsitikinimų ir mąstymo modelių. Dažnai jie turi rimtų savivertės problemų ir mano, kad kitiems atrodo beverčiai, nenusipelno meilės ir pagarbos.
P. Carnesas paaiškina, kad seksas, kaip ir narkotikai bei alkoholis, laikinai užpildo tuštumą žmogaus viduje ir sudaro iliuziją, jog tą bevertiškumo jausmą galima suvaldyti.
Priklausomybę nuo sekso sukelia ne viena konkreti priežastis. Ją sukelia socialinių, biologinių ir netgi psichologinių veiksnių rinkinys.
Seksas smegenyse aktyvuoja gerą savijautą sukeliančių cheminių medžiagų. Neurocheminė reakcija, padidinanti dopamino ir kitų cheminių junginių koncentraciją, po organizmą pasiunčia malonumo bangų. Dėl šios priežasties žmogus vėl ir vėl užsiima seksu, norėdamas pakartoti tą gerą jausmą. Smegenis galima pertreniruoti pasitelkus neuroplastiką – kitaip tariant, net ir šios varginančios priklausomybės galima atsikratyti.
Dauguma priklausomybės nuo sekso priežasčių su seksu neturi nieko bendro. Kai kuriems šią priklausomybę turintiems tai tiesiog būdas laikinai numaldyti kankinantį skausmą. Kiti tam renkasi narkotikus, maistą, alkoholį, pradeda save žaloti.
Riziką padidina ir per didelis kiekis sekso hormonų, vaikystėje patirta seksualinė prievarta ar kita psichinė liga.
Jei laiku nepasirūpinama rizikos veiksniais, atsiranda nemenka skaudžių pasekmių rizika.
Kaip gydoma?
Seksoterapeutas V. Žukas pasakojo, jog žmones jis gydo privačiame name. Įkūręs kliniką, nedelsiant jis pasikabino įstaigą žyminčią iškabą. Po kurio laiko V. Žukas pastebėjo, jog, ypač vyrai, į vizitus pas psichoterapeutą pageidauja eiti tik vėlai vakare. Žmonės ypatingai stengiasi išlaikyti privatumą – kad tik niekas nesužinotų, jog asmuo turi lytinių sutrikimų.
Negana to, žmonės net ir kreiptis pagalbos retai kada išdrįsta.
Seksoterapeutas pasakojo, kad šiemet jis kol kas turi tik du pacientus. Viena pacientė skundžiasi priklausomybe nuo masturbacijos – ji tą daro kasdien ir to norisi vis dažniau. Kita pasakojo turinti priklausomybę nuo sekso partnerių. Kaip pasakojo V. Žukas, ši moteris po naujo partnerio kurį laiką jaučia kūrybinį polėkį, tačiau po kelių dienų ar savaitės jis išblėsta, ji vėl leidžiasi į naujo partnerio paieškas. Taip ji siekia nusiraminimo ir palengvėjimo.
Dėl priklausomybės nuo sekso padėti gali psichologai, tačiau išsamiau į šį sutrikimą gilinasi psichoterapeutai.
Gydoma asmenine ir grupine psichoterapija. Kaip sako V. Žukas, grupinė terapija nėra tokia efektyvi kaip asmeninė, nes dauguma žmonių nėra tam subrendę, mat tai per daug jautri ir intymi zona.
Siekiant sumažinti priklausomybę nuo sekso, skiriami ir antidepresantai, tačiau jie tik sumažina simptomus.
Seksoterapeuto teigimu, priklausomybės nėra išgydomos – tiesiog valdomas, prislopinamas noras. Nesilaikant rekomendacijų, priklausomybės gali bet kada sugrįžti.
Kaip sako dr. P. Carnesas, pasveikti per naktį nepavyks. Tai procesas, apimantis proto, kūno ir sielos gijimo procesus. Gydantis svarbu vengti konkrečių veiklos modelių ir rinktis tuos, kurie padeda sveikti. Pavyzdžiui, būtina vengti lankytis pornografijos svetainėse ir kreiptis pagalbos į specialistą, kuris padėtų perprasti sutrikimo priežastis.
Kovojant su šia priklausomybe, svarbu vengti senų draugų, kurie galėtų būti suinteresuoti jūsų priklausomybės suaktyvėjimu, ir kliautis tais, kurie linki jums gero.