Sveikatos priežiūros paslaugų plėtra
Nuo 2025 metų sausio 1 d. plečiamos krūties vėžio ankstyvos diagnostikos programos amžiaus ribos. Pasitikrinti dėl šios ligos bus kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų amžiaus (imtinai), kurioms kartą per 2 metus bus atliekamas mamografinis tyrimas ir jo vertinimas. Iki šiol ši profilaktikos programa buvo skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Mamografinis tyrimas yra veiksminga prevencinė priemonė, leidžianti anksčiau diagnozuoti vėžį ir padidinti išgydomų atvejų skaičių.
Nuo sausio taip pat keičiasi burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarka, kuri padės šias ligas diagnozuoti anksčiau ir gydymą pradėti ankstesnėse ligos stadijose. Nuo šiol gydytojas odontologas arba burnos higienistas kiekvienam pacientui turės atlikti pirminę burnos patikrą ir profilaktiką. Pastebėjus pakitimus, pacientas bus nukreiptas specializuotai konsultacijai ir išsamesniems tyrimams. Nustačius vėžinį susirgimą, paciento gydymą užtikrins viena iš keturių specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių gydymo įstaigų.
Vasarį Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus pradėtas kompensuoti naviko molekulinės genetikos tyrimas DNR sekoskaitos metodu, naviko molekulinio kariotipavimo tyrimas ir naviko genomo metilinimo tyrimas, kuriuos skirti galės šešiose onkologinių ligų klasteriui priklausančiose gydymo įstaigose dirbantys gydytojai. Skirtingai nei šiuo metu šalyje taikomi solidinių navikų genetiniai tyrimai, kuriais yra tiriami tik vienas ar keli konkretūs genų pokyčiai, molekulinės genetikos tyrimas DNR sekoskaitos metodu leis ištirti dešimtis genų vienu metu. Šis tyrimas padės jautriai ir specifiškai aptikti genetinius taikinius bei kiekvienam pacientui parinkti tikslinį efektyvesnį gydymą, mažinti šalutinių poveikių riziką.
Taip pat plėsis ir ortodontinių paslaugų prieinamumas. Gydytojai odontologai, baigę vientisąsias odontologijos studijas Vilniaus universitete nuo 2025 metų arba Lietuvos sveikatos mokslų universitete nuo 2026 metų, galės atlikti procedūras, susijusias su sąkandžio anomalijų gydymu, jei jų studijų metu buvo mokoma atlikti ortodontines procedūras. Tai leis daugiau gyventojų gauti reikalingą gydymą ir užtikrins platesnes ortodontinės priežiūros galimybes.
Nuo sausio 1-osios įsigalioja ministro įsakymas, kuriuo sudaroma galimybė iš esmės didinti miego apnėjos diagnostikos ir gydymo prieinamumą. Nustatyta, kad nuo sausio asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose ir stacionarines antrinio lygio pulmonologijos paslaugas, turi būti polisomnografas ir atliekama polisomnografija. Iki šiol šias paslaugas privalėjo teikti tik stacionarines tretinio lygio pulmonologijos paslaugas teikiančios įstaigos. Daugiau įstaigų pradėjus teikti šią paslaugą, sutrumpės laukimo eilė polisomnografijos tyrimui.
Dėmesys specialistams
2025 m. sausį pradės veikti sveikatos specialistų kompetencijų platforma, kuri skirta kaupti, tvarkyti ir analizuoti sveikatos priežiūros specialistų, farmacijos specialistų ir kitų sveikatinimo sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo duomenis. Šis informacinių technologijų įrankis bus naudojamas siekiant nustatyti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikį ir vykdant licencijų sąlygų laikymosi priežiūrą.
Specialistai galės prisijungti prie platformos ir matyti savo kvalifikacijos tobulinimo istoriją bei pasirinkti mokymus, kurie atitinka jų profesinius poreikius. Švietimo įstaigos ir tobulinimo organizacijos pateiks informaciją apie kursus ir programas, kurios bus matomos platformoje. Joje bus įdiegta kompetencijų vertinimo funkcija, leidžianti analizuoti ir vertinti specialistų pasiekimus. Valstybinės institucijos, pvz., Higienos institutas, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba galės tikrinti, kaip specialistai laikosi kvalifikacijos atnaujinimo reikalavimų. Taip pat pakeitus specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo programų ir vienkartinių renginių derinimo tvarką, bus užtikrinta aukštesnė specialistų kvalifikacijos tobulinimo kokybė. Į šį procesą įtrauktos specialistus vienijančios nevyriausybinės organizacijos.
Pokyčiai laukia ir slaugos administratorių. Nustatyti slaugos administratorių bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d. ir bus taikomi naujai į darbą priimamiems slaugos administratoriams, o nuo 2031 m. sausio 1 d. aukštesnius kvalifikacijos reikalavimus turės atitikti visi slaugos administratoriai. Iki šiol slaugos administratoriaus pareigas asmens sveikatos priežiūros įstaigose galėjo užimti įstaigų vadovų paskirti žmonės, kuriems išsilavinimo lygio ir profesinės patirties reikalavimai buvo žymiai mažesni ir tik rekomendacinio pobūdžio.
Siekiant užtikrinti ambulatorines slaugos paslaugas namuose (ASPN) teikiančių specialistų saugumą, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja reikalavimas ASPN paslaugas teikiančias komandas aprūpinti įranga, skirta kiekvieno ASPN komandos nario buvimo vietai nustatyti. Informacija apie kiekvieno ASPN komandos nario buvimo vietą turės būti fiksuojama ir saugoma ne trumpiau kaip 12 mėn. nuo paslaugos asmeniui suteikimo, o pasibaigus šiam terminui – sunaikinama.
Įgyvendinant šiemet lapkritį pasirašytą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, nuo 2025 m. sausio 1 d. sveikatos sektoriaus darbuotojų, dirbančių viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atlyginimai vidutiniškai padidės 10 proc.
Naujas ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis
Nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeis pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos pradės darbą tarp 7 ir 8 val. ryto. Paslaugos visa apimtimi bus teikiamos 12 val. Jei įstaigoje šeimos gydytojų darbo krūvis mažesnis nei 3 etatai, ir ji neturi galimybės dirbti 12 val. per dieną, įstaiga likusiam dienos laikui galės sudaryti sutartį su kita savivaldybėje esančia įstaiga. Šie pokyčiai užtikrins aiškesnį pacientų kelią sveikatos sistemoje ir padės pagerinti šeimos gydytojų teikiamų paslaugų prieinamumą.
Įsigaliojus numatytiems pakeitimams, pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslauga (skubi ambulatorinė paslauga) ūmių būklių atveju turi būti suteikta ne vėliau kaip per 24 valandas. Kartu su šeimos gydytojo ir skubios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų atstovais yra parengtas ūmių būklių, kurioms esant teikiama skubi ambulatorinė paslauga, sąrašas.
Į sąrašą įtraukiamos situacijos, reikalaujančios greito gydymo, pvz., stiprus skausmas, ilgalaikis karščiavimas, traumos, ūmios alerginės reakcijos, pykinimas ar vėmimas. Vaikams taip pat numatytos būklės, tokios kaip karščiavimas >37,8°C ilgiau nei 24 val., bėrimas, skausmas ar paviršinės žaizdos. Šis sąrašas padeda užtikrinti prioritetinį gydymą ir geresnį pacientų srautų valdymą. Paslaugos galės būti suteiktos skubiosios pagalbos kabinetuose, o tose savivaldybėse, kur tokie kabinetai nebus įsteigti – priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose.
Vairuotojo pažymėjimo galiojimo pokyčiai
Nuo sausio 1-osios, baigus galioti medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojo medicininė pažyma turės galioti nuolat, o ne tik vairuotojo pažymėjimo keitimo metu.
Norint sužinoti, ar medicininė pažyma yra vis dar galiojanti, tai galima padaryti vienu iš dviejų būdų:
1. Identifikavus save per el. valdžios vartus „Vairuotojų portale“; 2. Suvedus vairuotojo pažymėjimo numerį ir asmens kodą „Regitros“ el. sistemoje.
Vairuotojo sveikatos patikrinimas gali būti atliekamas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs, arba bet kurioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, Pasitikrinusiems sveikatą pas medikus žmonėms nieko papildomai daryti nereikia – „Regitra“ automatiškai gaus duomenis ir pratęs vairuotojo pažymėjimo galiojimą.