Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ apie gripą kalbėjo Vilniaus Karoliniškių poliklinikos slaugos administratorė Vaida Danielė.
Pasak V. Danielės, susirgimų gripu Karoliniškių poliklinikoje kol kas dar nėra, tačiau prasidėjo vakcinacija. Visgi skiepytis skuba ne visi.
„Aktyvumas sumažėjęs palyginus su tuo, kas buvo prieš 2 metus, nes atsirado vakcinos nuo koronaviruso. Tačiau šiais metais aktyvesni, palyginti su pernai. Pernai tikrai labai mažas skaičius vakcinavosi, nes tuo pat metu buvo įvesta trečia vakcinos nuo COVID-19 dozė. Šiais metais vakcinuojasi kartu, tą pačią dieną su koronaviruso vakcina, arba po mėnesio“, – sakė V. Danielė.
Geriausias laikas skiepytis nuo gripo – spalis, bet galima ir vėliau. Sergamumo pikas pasiekiamas sausį ir vasarį, todėl geriausia skiepytis spalį, lapkritį ar gruodį, nes imunitetas įgyjamas po 2 savaičių nuo vakcinos.
Gripo vakcina geriausiai veikia pusę metų nuo vakcinacijos.
Vaikai taip pat gali būti skiepijami vakcina nuo gripo, tačiau tai Lietuvoje nėra itin populiaru.
„Bet taip pat matome registracijas, jų daugėja. Vaikus patariama paskiepyti, nes komplikacijos gripo vaikams būna dažnos ir pažeidžia jų sveikatą“, – sakė pašnekovė.
Kai kurie medikai sako, kad šis gripo sezonas bus sunkus. Pasak V. Danielės, kol kas dar sunku atsakyti, kas laukia, tačiau aišku tai, jog skiepytis reikia, mat net ir susirgus lengvesne gripo forma galima sulaukti komplikacijų.
Gripu, kaip pasakojo V. Danielė, galima užsikrėsti ir per orą lašelių būdu, ir nuo paviršių, tad užsikrėsti nuo sergančio žmogaus nėra sunku.
Kaip laidoje buvo pasakojama, šiais metais didelis vaikų sergamumas gripu pastebėtas Australijoje. Didžiausias sergamumas užfiksuotas nuo 5 iki 19 metų, didelis sergamumas fiksuojamas ir jaunesnių nei 5 metų vaikų grupėje.
Kol kas, pasak V. Danielės, gripo susirgimų nefiksuota, tačiau nemažai vaikų serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Visgi gali būti, kad ir Lietuvoje patirsime tą patį, kas vyko Australijoje.
V. Danielė primena, kad skiepyti galima tik sveikus vaikus ir suaugusius – jei žmogus jaučia tam tikrus simptomus, vakcinavimas atidedamas iki tol, kol pacientas pasveiks. Jei yra bent menkiausias peršalimas, sloga, skiepytis negalima, nes visa tai gali paskatinti ligos paūmėjimą.
„Mūsų įstaigoje vaikai skiepijami su gydytojo siuntimu, tai reikėtų registruotis pas šeimos gydytoją. Suaugusiems padarėme lengvesnį kelią, galima keliauti tiesiai į slaugytojų kabinetus dėl vakcinacijos“, – sakė V. Danielė.
Apie skiepus, pasak pašnekovės, sklando daugybė mitų, kuriuos žmones perskaito ir įsitikina, kad tai – tiesa. Tačiau patirtis rodo, kad šie mitai ir lieka tik mitais.
„Mes jau daugiau nei metus vakcinuojame pacientus, mūsų poliklinikai teko koordinuoti vakcinaciją LITEXPO, kai vakcinuodavome tūkstančius per dieną. Galiu pasakyti, kad nė vienas nemirė nuo skiepo, nereikėjo reanimacijos po skiepo, bet labai daug išgelbėjome nuo mirties. Deja, bet tie mitai niekur nedings“, – kalbėjo pašnekovė.
Po gripo skiepo šalutinių reiškinių būna dar rečiau nei po COVID-19 skiepo. Koronaviruso vakcina yra labiau reaktogeniška, tai reiškia, kad dažniau gali sukelti skausmą dūrio vietoje, temperatūros pakilimą ir taip toliau.
„Tačiau visą tai galime išgyventi, nes pati liga sukelia daug daugiau sunkumų ir sveikatos problemų“, – kalbėjo pašnekovė.
Dažniausiai žmonių, nusiteikusių prieš vakcinaciją, nuomonę pakeičia patys artimieji.
„Jų nuomonė pakeitė artimo žmogaus liga, mirtis, jo paties liga. Per savo praktiką yra nuomonė pakeičiama“, – sakė V. Danielė.
Šį sezoną skiepai itin svarbūs
Kiek anksčiau laidoje „Delfi tema“ užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pasakojo, kad šis peršalimo ligų sezonas gali būti ypatingas, mat pandemijos metu mažai bendravome vienas su kitu, tad nesikeitėme virusais, neįgavome jiems atsparumo.
„Dabar, kai pandeminių reikalavimų nebėra, labai tikėtina, kad turėsime ir koronaviruso pakilimą, bet tikėtina, kad turėsime daugiau ir kitų peršalimo ligų. Visų pirma, nes ankstesniais metais daugiau sirgome, o antra, mažiau žmonių pasiskiepijo ankstesniais metais – nuo gripo, pneumokoko ir kitų ligų“, – sakė S. Čaplinskas.
„Tačiau specialistai įspėja, kad jei ateis stiprus virusas, o žmonės bus 2 metus nei sirgę, nei pasiskiepiję, tikėtina, gripas plis labai sparčiai. Todėl šį gripo sezoną mano rekomendacija būtų, kad nuo gripo pasiskiepyti būtų daug svarbiau nei nuo koronaviruso, bendrąja prasme kalbant. Jei žmogus vienu metu susirgs ir gripu, ir koronavirusu, o jei dar gaus plaučių pneumoniją, ligos išeitis gali būti labai sunki“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Šiais metais gripo vakcina yra keturvalentė – padengianti itin daug galimų gripo viruso atmainų. Tačiau nuo to laiko, kol mokslininkai nusprendžia, kokia gripo atmaina gali būti šiais metais, ir kokią vakciną gaminti, iki tol, kol gripo virusas pradeda plisti Europoje, praeina beveik pusė metų.
Kaip per šį laiką virusas mutuos, iki galo garantijų nėra. Todėl gripo vakcinos efektyvumas apsaugoti nuo ligos gali svyruoti nuo 10 iki 60 proc.
„Bet net 10 proc. yra geriau nei nieko. 10 proc. būtų tuo atveju, jei gripo viruso atmaina labai pakis ir vakcina bus neatspėta. O jei bus atspėta, vakcinos efektas bus labai ryškus, ypač turintiems gretutinių ligų ir nusilpusį imunitetą“, – kalbėjo virusologas.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šią savaitę informavo, kad Lietuvoje jau nustatytas pirmasis žmogus, sergantis gripu. Pagal NVSC duomenis, susirgo vaikas, priklausantis 2–17 metų amžiaus grupei.
NVSC specialistai primena, kad efektyviausia priemonė, apsauganti ne tik nuo gripo, bet ir pneumokokinės infekcijos ar COVID-19 ligos, yra skiepai. Asmenys, vieno vizito metu, norintys iš karto pasiskiepyti nuo kelių skirtingų ligų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Nuo gripo ir peršalimo ligų patariama saugotis ir kitomis, gana paprastomis, bet efektyviomis priemonėmis. Būtina ir toliau kruopščiai laikytis asmens higienos taisyklių bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną, naudoti vienkartines nosinaites, panaudotas jas reikia nedelsiant išmesti. Stengtis kuo dažniau plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių), jas dezinfekuoti, taip pat labai svarbu neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Rekomenduojama dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas. Susirgus – kreiptis į savo šeimos gydytoją.
