Plačiau apie tai, kada ir kam reikėtų skiepytis sustiprinančiąja doze, papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė profesorė Ligita Jančorienė.
Europos vaistų agentūra (EVA) praėjusią savaitę sustiprinančiąja vakcinos doze siūlė skiepyti žmones, kurių imuninė sistema labai nusilpusi. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
Paklausta, kodėl dabar nuspręsta skiepyti visus Lietuvos gyventojus, profesorė atsakė: „Su imunosupresinių asmenų revakcinacija jau esame pažengę, dabar tik EVA tą patarė daryti. Lietuva tai darė nuo rugpjūčio. Iš tiesų, tam tikrų imunosupresinių būklių asmenys turi itin silpną imunitetą arba jis išvis nesusidaro.
Dėl visos visuomenės, pradedant nuo 18 metų, žinant, kad antikūnų titras blėsta – jaunesniems lėčiau, vyresniems greičiau – yra tokia nuomonė, kad turi būti galvojama apie revakcinaciją ir kiekviena šalis tą pasirenka.
JAV skiepija sveikatos priežiūros darbuotojus ir kitus rizikingus kontaktus turinčius žmones.
Bet iš principo rekomenduojama revakcinacija visiems nuo 18 metų. Sveikatos įstaigų, socialinių įstaigų ir kitų grupių žmonės Lietuvoje taip pat skiepijami trečia vakcina.
Dabar revakcinacija rekomenduojama visiems asmenims nuo 18 metų. Nuo rugsėjo turime sprendimą praėjus 6 mėnesiams revakcinuoti sveikatos įstaigų, socialinių įstaigų ir kitų grupių žmones, kurie susiję su ekstremalia pagalba.
Po 6 mėnesių imunitetas nebėra pakankamas, kad galėtų apsaugoti tuos, kurie patiria didesnę riziką. Tai sveikatos priežiūros darbuotojai jau revakcinuojami, o dabar rekomenduojama revakcinuoti visus, nuo 18 metų“.
Tirti visiems antikūnus nėra prasmės
Profesorė abejojo, ar būtų prasminga prieš revakcinaciją ištirti paskiepytų asmenų antikūnų titrą: „„Manau, kad masiškai vykdyti programą dėl antikūnų tikrinimo nėra prasmės ir neįmanoma – tai didžiuliai kaštai ir visiškai neracionalu. Yra pakankamai daug stebėjimų pasaulyje, įvairiose amžiaus grupėse ir tarp įvairiomis ligomis sergančių pacientų. Tais tyrimais remiantis galima teigti, kad ateina laikas revakcinacijai.
Bet, jei atsiranda asmenys, kurie nori primygtinai tą padaryti, tai gali, bet turi prisiminti kelis dalykus. Visų pirma, humoralinis imunitetas, tai yra antikūnų titras, nėra vienintelis imuniteto žymuo. Yra dar ir ląstelinis imunitetas, kuris šiuo būdu nėra įvertinamas.
Antra, yra įvairių antikūnų tyrimų ir sunku tiksliai įvertinti, kurį reikia atlikti.
Trečia, nėra aiškių ribų, nuo kurios ribos kokios vakcinos veiksmingumas yra užtikrinamas.
Dabar Lietuvoje virš 90 proc. koronaviruso atvejų sudaro delta atmaina. Žinome, kad apsaugai nuo delta atmainos reikia gana aukštų antikūnų titrų. Todėl serologiniais tyrimais reikia vadovautis labai atsargiai ir kritiškai juos įvertinti, nes ne kiekvienas teigiamas rezultatas yra 100 proc. apsaugai“.
Revakcinacijai kol kas siūlys rinktis vieną iš dviejų vakcinų
Taip pat profesorė pridūrė, kad revakcinacija kol kas bus rekomenduojama atlikti viena iš dviejų mRNR vakcinų: „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) ir „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“).
„Kalbant apie revakcinaciją, kol kas tiek Amerikos, tiek Europos agentūros pritaria revakcinacijai tik mRNR vakcinomis, tai „Pfizer“ arba „Moderna“.
Ir dar, „Moderna“ kompanija šiuo metu yra pridavusi paraišką Amerikos vaistų kontrolės tarnybai dėl dozės revakcinacijai, kurioje yra mažesnis veikliosios medžiagos kiekis. Todėl siūlytume pasirinkti revakcinacijai „Pfizer“ vakciną.
Nes, jei Amerikos vaistų kontrolės tarnyba patvirtins mažesnį veikliosios medžiagos kiekį revakcinacijai, tai galbūt bus tinkamesnis pasirinkimas revakcinacijai. Dabar labiausiai rekomenduojama pasirinkti „Pfizer“ vakciną“, – teigė VU profesorė.
Gali prireikti ir antrosios „Janssen“ dozės
Taip pat svarstoma, kad revakcinuotis teks ir paskiepytiems „Janssen“ vakcina. Esą šios vakcinos gamintojos, kompanijos „Johnson & Johnson“ pateikti duomenys rodo, kad po šešių mėnesių pasiskiepijus minėtąja vakcina imunitetas blėsta.
„Vakar kaip tik dar buvo aptartas dėl „Johnson & Johnson“ arba „Janssen“ vakcinos, kurios pateikti duomenys rodo, kad iki 6 mėnesių ta vienkartė vakcinacija yra efektyvi, bet vėliau imunitetas blėsta. Pats gamintojas yra atlikęs tyrimus, kai skiriama antra „Janssen“ dozė po 2 mėnesių arba po 6 mėnesių. Greičiausiai, ta pati formuluotė „Janssen“ priduota Amerikos maisto ir vaistų administracijai (FDA).
Jei bus patvirtinta, greičiausiai, po pirmosios „Janssen“ dozės, praėjus 6 mėnesiams, bus rekomenduojama dar kartą pasiskiepyti „Janssen“ vakcina. Bet čia daugiau kalbama apie tuos, kurie pirmąjį skiepą gavo „Janssen“, – aiškino L. Jančorienė.
Intervalo tarp vakcinų nereikia
Šiuo metu dalis žmonių skiepijasi ne tik nuo koronaviruso, bet ir nuo gripo bei erkinio encefalito. Tad kyla klausimas, ar verta daryti tarpą tarp skirtingų vakcinų.
„Birželio mėnesį JAV vaistų kontrolės tarnyba papildė duomenis ir nusprendė, kad nereikia laikytis intervalo tarp erkinio encefalito ir kovido skiepų.
Remiantis ta pačia informacija, pateikėme oficialų atsakymą nuo infektologų draugijos, kad tokio reikalavimo, laikytis specifinio intervalo, nėra, ir skiepytis nuo gripo galima tą pačią dieną kaip nuo kovido. Neliko intervalo ir dėl kitų vakcinų, dėl pneumokoko, meningokoko vakcinos ir taip toliau“, – pabrėžė prof. L. Jančorienė.