Pagal naujausius Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, 29 pasaulio šalyse jau registruota 911 beždžionių raupų atvejų. Mūsų šalyje beždžionių raupų kol kas dar neaptikta, tačiau Latvijoje jau registruotas pirmasis beždžionių raupų atvejis. Profesorė Ligita Jančorienė teigia, kad, atsižvelgus į šiuo metu turimą informaciją, išplitimo visuomenėje rizika vertinama kaip nedidelė.
„Kadangi žmogus nuo žmogaus užsikrečia retai, jaudintis ir kelti panikos nevertėtų. Belieka išlikti budriems ir stebėti situaciją – liga nemaloni, bet įveikiama. Atsargesni turėtų būti tie, kurie keliavo ar planuoja keliauti po Vakarų ar Centrinės Afrikos šalis. Vertėtų laikytis visų rekomendacijų ir nepamiršti pasiskiepyti keliautojams rekomenduojamomis vakcinomis nuo hepatito A ir B virusų infekcijos, vidurių šiltinės, difterijos ir stabligės, geltonojo drugio, meningokokinio meningito ir kt.“
Ką turime žinoti?
Beždžionių raupai – infekcinė liga, ja serga ir žmonės, ir gyvūnai. Beždžionių raupų viruso nešiotojai ir platintojai gali būti įvairūs gyvūnai – Gambijos žiurkės, voverės, dryžuotosios pelės, miegapelės, primatai. Beždžionių raupų virusu užsikrečiama įkandus gyvūnui, tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto gyvūno krauju, kūno skysčiais arba per odos / gleivinių pažeidimus.
Žmogus nuo žmogaus užsikrečia retai. Užsikrėsti galima ir tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, taip pat per virusu užkrėstą aplinką, pavyzdžiui, patalynę ar drabužius. Dabartinis protrūkis rodo, kad užsikrečiama ir lytinių santykių metu.
Kokie simptomai pasireiškia?
„Po trunkančio inkubacijos periodo, kuris trunka nuo 1 iki 3 savaičių, beždžionių raupai dažniausiai pasireiškia karščiavimu ir nuovargiu, galvos, raumenų skausmais, šaltkrėčiu ir karščiavimu. Praėjus kelioms dienoms nuo simptomų pradžios, atsiranda bėrimas, kuris laikui bėgant keičia pobūdį nuo makulės, papulės, vezikulės, pustulės iki šašo, gali būti juntamas niežulys. Bėrimas įprastai prasideda veido srityje ir plinta po visą kūną.
Mažiems vaikams, nėščioms moterims, asmenims, kurių imunitetas nusilpęs, ligos forma gali būti sunki, komplikuotis antrinėmis odos bakterinėmis infekcijomis, plaučių uždegimu ar encefalitu“, – pasakoja infekcinių ligų gydytoja, profesorė dr. Ligita Jančorienė.
Taikomas simptominis gydymas. Skiepai nuo raupų suteikia kryžminę apsaugą nuo beždžionių raupų. Apsauginis skiepijimo nuo raupų poveikis išlieka mažiausiai 20 metų, tačiau laikui bėgant silpnėja. Skiepijimai nuo raupų buvo nutraukti 1980 metais, todėl dauguma gyventojų yra imlūs beždžionių raupams. Šiuo metu ES nėra registruota jokia vakcina nuo beždžionių raupų, todėl svarbu laikytis įprastų rekomendacijų keliaujant, o įtariant užsikrėtimą nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.