Vis tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė profesorė habilituota biomedicinos mokslų daktarė Ramunė Kalėdienė mato ir pozityvų aspektą, kuris padėtų išvengti juodžiausio scenarijaus ir galbūt netgi būtinybės vėl griežtinti karantiną.
Skaičiai kelia nerimą
Antradienį po Prezidentūroje vykusio ekspertų pasitarimo, prezidento patarėjas Simonas Krėpšta žurnalistams teigė, kad, nors dar nebuvo konkrečiai diskutuota apie karantino griežtinimą, bet, anot jo, „akivaizdu, kad būtina kontroliuoti užsikrėtimų skaičius, nes užsikrėtimai lemia sunkius susirgimus ir, deja, mirtis“.
„Jeigu užsikrėtimai auga, be abejo, reikia galvoti apie papildomas priemones ir, jeigu jie auga pavojingai, tai tampa dar svarbiau.
Kita vertus, imunizacija, vakcinacija yra tas labai stiprus ir veiksmingas veiksnys, tą rodo ir kiti šalių rezultatai, kuris leidžia išvengti karantino griežtinimo, arba, kitaip tariant, leidžia sumažinti viruso plitimą.
Šiandien turime apie 90 tūkst. nepanaudotų vakcinų ir jų naudojimas – ne mažiau svarbus, kalbant apie pandemijos suvaldymą negu karantino režimo pokyčiai“, – pastebėjo S. Krėpšta, pridūręs, kad dėl stebimo atvejų augimo vargu ar galima tikėtis per Velykas dar labiau atlaisvinti karantino ribojimus.
LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, apžvelgęs pasaulines tendencijas, pastebėjo, kad pastarąją savaitę pasaulyje nustatyta per 3 mln. naujų atvejų, užfiksuota 60 tūkst. mirčių.
„Matomas toks padidėjimas nuo vasario 15 dienos, nors nuo Naujųjų metų buvo mažėjimas – kiekvieną savaitę buvo nustatoma vis mažiau naujų atvejų, tačiau nuo vasario vidurio matome augimą ir praktiškai 80 proc. visų naujų atvejų nustatoma Europos ir Amerikos regionuose, pagal PSO nomenklatūrą.
Baltijos regione sudėtingiausia situacija yra Estijoje, Lenkijoje. Lietuvoje situacija nebloga, bet ji prastėja“, – atkreipė dėmesį profesorius, priminęs, kad per pastarąją parą mūsų šalyje nustatyti net 885 nauji COVID-19 ligos atvejai. Tai – didžiausias skaičius nuo sausio 28 dienos.
Panašu į trečiąją bangą
Profesorės R. Kalėdienės nuomone, dabar svarbiausia, kad vėl neprasidėtų eksponentinis atvejų augimas.
„Jau pastarąsias savaites toks jausmas, kad pradedame įeidinėti į trečiąją bangą. Pastarosiomis dienomis akivaizdu, kad ir pagreitis epidemijos plitimo auga, ir atvejų skaičius, ir procentas teigiamų testų. Taigi jau akivaizdu, kad tikrai įeiname į blogą tendenciją. Tad svarbu, kad neprasidėtų ta pati situacija, kokia buvo rudenį ir žiemą“, – portalui „Delfi“ teigė profesorė.
Nors ženklai, bylojantys apie beprasidedančią trečiąją bangą, panašūs į tuos, kurie buvo rudenį, R. Kalėdienė atkreipė dėmesį ir į pozityvų aspektą: „Didžioji sveikatos priežiūros darbuotojų dalis jau vakcinuota ir turime jau nemažą dalį paskiepytų vyresnio amžiaus žmonių, kurių mirštamumas yra didžiausias nuo šitos ligos. Taigi mano optimistinė prognozė būtų, kad mes neturėtume atsidurti tokioje baisioje situacijoje, kaip buvo žiemą ir kažkaip tai suvaldysime bendromis jėgomis.
Svarbiausia, kad žmonės vakcinuotųsi kuo greičiau ir kuo greičiau būtų atlaisvintos eilės, prioritetinės grupės, kad visas vakcinų skirstymo ir panaudojimo valdymas būtų kiek galima labiau optimizuotas. Tai – vienas mūsų uždavinys.
Antras uždavinys yra sutvarkyti testavimo visą struktūrą ir valdymą, nes šiuo metu jau atidarytos pradinės mokyklos, kur yra didelė naujų židinių atsiradimo rizika. Jeigu ten bus testavimas sutvarkytas, jeigu bus testavimas sutvarkytas visose kontaktinėse paslaugose, prekyboje, manau, kad galėtume ir neuždarinėti tų visų atvertų galimybių, tarnybų, įstaigų, nes tai būtų visiems labai didelė ir psichologinė, ir finansinė našta“, – neabejojo pašnekovė.
Ateinančios savaitės bus kritinės
R. Kalėdienė mano, kad spartų naujų koronaviruso atvejų plitimą labai nulėmė ir karantino atlaisvinimai, ir britiškosios viruso atmainos atsiradimas.
„Britiška atmaina labai daug, manau, atsakinga už greitą plitimą, nes ir Lietuvoje tuoj pradės dominuoti, – kalbėjo profesorė. O apie Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atmainą pridūrė: – Pietų Afrikos Respublikos atmaina dar tik po truputėlį atsiranda tiek mūsų kaimyninėse šalyse, tiek pas mus. Manau, tai buvo neišvengiamas dalykas.
Dabar mums svarbiausia kuo greičiau lokalizuoti, kad šita atmaina neplistų. Todėl turime labai atsigręžti į ribojimus, kurie mums visiems tebegalioja, nors atrodo, kad didelė dalis žmonių ėmė juos ignoruoti. Paskatinčiau visus susiimti ir dar palaukti, nes tos kelios ateinančios savaitės bus kritinės. Kai atvejų augimas pereina į eksponentinį, tada labai sudėtinga sustabdyti procesą“.
Mokslininkė patikslino, kad per artimiausias kelias savaites aiškiausiai pasimatys, ar prasidės eksponentinis naujų atvejų augimas, ar tai yra tik pabangavimas.
„Bet šiuo metu, kai jau turime informaciją apie PAR atmainą ir matome, kad britiška atmaina plinta, negalime būti tokie naivūs ir tikėtis, kad Lietuva bus vienintelė salelė visų šalių konglomerate, kuri kažkokiu stebuklingu būdu išsigelbės. Mes matome, kokia situacija aplink“, – įspėjo R. Kalėdienė.
Anot profesorės, dabar visose srityse, kurios atvertos, turėtume labai atsakingai laikytis visų taisyklių.
„Turi būti testavimas, apsaugos priemonės. Kiekvienas žmogus turi atsakingai dėvėti tikras, veiksmingas apsaugas priemones, o ne medžiagines kaukes, skydelius, ir vakcinuotis. Dabar kiekviena diena mums gyvybiškai svarbi, nes kuo daugiau paskiepijame žmonių, tuo daugiau apsaugome“, – sakė mokslininkė.