VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė bei Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja pulmonologė Edita Strumilienė nuotoliniame pokalbyje „COVID-19 – pusės metų istorija“ papasakojo, koks buvo pastarasis pusmetis su koronavirusu kovojusiems medikams, kaip ieškota vaistų nuo šios ligos ir daryti įvairūs tyrimai, taip pat atskleidė, kokie yra koronaviruso simptomai, liekamieji reiškiniai, gydymo būdai bei atsakė į daugeliui rūpimą klausimą, ar įmanoma šia infekcija užsikrėsti pakartotinai.
Iššūkis – suvaldyti pacientų srautus
Profesorė L. Jančorienė prisiminė, kad kovo mėnuo, kai koronavirusas sparčiai ėmė plisti po Lietuvą, buvo ypatingai sunkus metas. Visų pirma todėl, kad tai buvo nauja infekcija, iki šiol neturinti patvirtinto gydymo, apie kurią informacija tik po truputį kaupiama.
Santaros klinikų infektologams stresą kėlė ir tai, kad su klastingu priešu jie susidūrė dar tebegyvendami įkurtuvių nuotaikomis: jie tik spėjo persikelti į naują Infekcinių ligų korpusą, kur dar tebebuvo kuriamasi.
Bet sunkiausia buvo suvaldyti milžiniškus naujai atsiradusių pacientų srautus, kurių niekas negalėjo suplanuoti iš anksto. Kaip tyčia buvo pats gripo ir kitų kvėpavimo takų ligų sezono įkarštis – kovo vidurys, kuomet daug žmonių jautė peršalimo simptomus ir karščiavo, o tyrimus dėl COVID-19 iš pradžių buvo galima atlikti tik keliose pagrindinėse Lietuvos ligoninėse. Nenuostabu, kad Santaros klinikas užplūdo peršalę žmonės, panūdę sužinoti, ar neserga naująja COVID-19 infekcija.
„Tokiu būdu susidarė sunkiai kontroliuojami pacientų srautai, prie kurių reikėjo prisitaikyti. Ta prasme galbūt labai pasisekė, kad atsidūrėme naujame pastate, nespėjo į jį persikraustyti kaimynai pulmonologai ir mes tiesiog galėjome naudotis šiek tiek didesne infrastruktūra, negu mums buvo numatyta.
Bet pagaliau su tais procesais susitvarkėme. Teko, aišku, prisikviesti ir kitų gydytojų, slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų, kad mums padėtų susidoroti su nauja užduotimi.
Po to didelis iššūkis buvo atpažinti COVID-19 infekciją, išmokti ją ir toliau, skaitant naujausią literatūrą, konsultuojantis su kolegomis, jau pradėti spręsti tų pacientų gydymo klausimus“, – prisiminė L. Jančorienė.
Gydytoja E. Strumilienė pasidžiaugė, kad infekcija buvo pakankamai suvalyta ir pulmonologams pavyko išvengti tokio pacientų srauto, jog reikėtų iš pat pradžių aktyviai įsijungti į darbą. Žinoma, šios srities specialistai neliko COVID-19 infekcijos suvaldymo nuošalyje.
Į kovą su nauja liga aktyviai įsitraukė įvairių sričių Santaros klinikų gydytojai.
„Susidarė tokia darbinė komanda, kuri pradžioje kiekvieną dieną spręsdavo naujai atsiradusių, mums mažai pažįstama infekcija sergančių pacientų įvairius klinikinio ištyrimo ir gydymo klausimus. Tokiu būdu, dalindamiesi tuo, ką perskaitėme per naktį, iš ryto aptardami konkrečią situaciją, mes po truputį visi kartu įgavome patirties“, – pasakojo L. Jančorienė.
Kaip perduodamas virusas?
Dabar jau puikiai žinoma, kad koronavirusas priskiriamas prie oro lašeliniu keliu plintančių infekcijų. Ligą sergantis žmogus platina kosėdamas, čiaudėdamas ar garsiai kalbėdamas.
L. Jančorienė priminė, kad infekciją galima perduoti ir per liečiamus paviršius, jei ant jų pateko užsikrėtusio žmogaus gleivių. Ant paviršių, kaip rodo moksliniai tyrimai, virusai išlieka pakankamai ilgai.
„Dėl to jau akivaizdu, kad kaukės apsaugo ne tik nuo to, kad žmogus neužsikrėstų, bet ir taip pat, kad sergantysis mažiau platintų tą infekciją. Svarbus ir rankų plovimas, kad virusas, kuris pakankamai gerai išsilaiko ant įvairių aplinkos daiktų, nepatektų į burnos gleivinę. Virusas pakankamai ilgai išlieka gyvybingas ir gali būti perneštas nuo kažkokio daikto per rankas į žmogaus organizmą“, – sakė profesorė.
Kuo koronavirusas skiriasi nuo gripo?
Pastebėta, kad pirmieji koronaviruso simptomai beveik nesiskiria nuo gripo ar kitų peršalimo ligų. Tačiau L. Jančorienė įspėjo: Liga turi keletą etapų ir negalima turbūt apsiriboti pačia jos pradžia.
Iš pradžių išties COVID-19 pasireiškia taip pat, kaip bet kuri kita kvėpavimo takų infekcija: pakyla kūno temperatūra (galbūt mažiau tai būdinga vyresniems žmonėms), taip pat pasireiškia įvairūs kvėpavimo takų simptomai: gali būti kosulys, sloga ir gerklės perštėjimas. Tai, anot profesorės, yra taip nespecifiška, kad atskirti nuo, pavyzdžiui, gripo infekcijos šią ligą būtų net ir sudėtinga.
„Vienas iš specifiškesnių požymių ligos pradžioje yra skonio ir uoslės praradimas, ką dauguma pacientų, gal ne 100 procentų, bet tikrai didelė dalis, pažymi. O vėliau gali atsirasti apatinių kvėpavimo takų pažeidimų požymiai, tai yra pneumonijos požymiai.
Kadangi pati liga pradžioje daugiau sąlygota viruso poveikio į kvėpavimo takų gleivinės ląsteles, vėliau labai svarbus yra organizmo atsakas“, – sakė L. Jančorienė.
Susirgusį žmogų gali ištikti citokinų audra, kuomet jo organizmas tarsi besigindamas išleidžia labai didelį kiekį uždegiminių medžiagų, vėliau galinčių sukelti įvairių kitų organizmo pažeidimų.
Gydytoja E. Strumilienė pastebėjo ir daugiau išskirtinių COVID-19 infekcijos požymių. Vienas jų – kosulys. Šis gal ir labai nesiskiria nuo kitų virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, bet labai dažnai sergantiems koronavirusu anksti pasireiškia ir dusulys, nors plaučių uždegimo požymiai dar yra labai nedideli ar netgi nespėję pasireikšti.
„Neretam pacientui tas dusulys gana greitai progresuoja iki kvėpavimo nepakankamumo: subjektyvaus ir objektyvaus su visais atitinkamų tyrimų rodikliais.
Manau, kad patogenezė jo yra truputėlį platesnė: ne tik pačių alveolių pažeidimas, bet ir pačių kraujagyslių pažeidimas, ko ankstyvu atveju mes dar galime radiologiškai ir nematyti“, – sakė pulmonologė.
L. Jančorienė pridūrė, kad dusulys yra vienas iš tų požymių, kuris dažniausiai žmogų išgąsdina ir priverčia kreiptis į gydytoją.
Kam COVID-19 pasireiškia sunkiau?
Profesorė pastebėjo, kad ne tik pats virusas, bet ir jo veikimo procesas yra ypatingas. Koronavirusas pažeidžia širdies ir kraujagyslių sistemą, pačius plaučius bei lemia mikrokraujotakos sutrikimus. Dėl jo gali paūmėti ir tam tikros lėtinės ligos.
„Matome, kad liga ženkliai sunkesnė tiems, kurie turi kraujagyslių ligų, pirminę arterinę hipertenziją arba lėtinių plaučių ligų, tokių kaip astma arba lėtinė obstrukcinė plaučių liga, taip pat gana dažnai stebime cukrinio diabeto paūmėjimo epizodus.
Tie žmonės, kurie turi vienaip ar kitaip pažeistą imunitetą, dėl to, kad vartoja imunitetą slopinančius vaistus, taip pat dažniausiai serga sunkiau“, – atkreipė dėmesį L. Jančorienė.
Pusei pacientų reikėjo papildomai deguonies
Nors nuo pirmųjų koronaviruso paminėjimų praėjo jau beveik 9 mėnesiai, kol kas nėra nė vieno oficialiai patvirtinto gydymo metodo.
„Yra tik nedidelių atskirų studijų rezultatai, kur tam tikra viltis suteikiama naudojamoms priemonėms.
Kadangi pas mus protrūkis prasidėjo truputį vėliau negu kitose Europos šalyse ir keletu mėnesių vėliau negu Kinijoje, galėjome spėti pasiskaityti tam tikrų šaltinių ir pasiremti kitų klinikų arba kitų ekspertų patirtimi, ką gi reikėtų taikyti. Taip, kad, be abejo, ir mūsų pacientai gavo tokį eksperimentinį gydymą tuo metu, kuris iš tikrųjų teikė vilties“, – prisiminė L. Jančorienė.
Be eksperimentinių metodų susirgusiems COVID-19 infekcija pacientams Santaros klinikose taikyta ir standartinė terapija. Dažniausiai tiems, kuriems pasireikšdavo kvėpavimo nepakankamumo požymiai, skirta deguonis. Tam tikslui šiek tiek atnaujintas naujasis Santaros klinikų Infekcinių ligų korpusas, kad prie stacionarių lovų atsirastų deguonies prieiga.
„Mes dabar paskaičiavome, kad beveik 50 proc. mūsų stacionare gydytų pacientų turėjo deguonies poreikį“, – pasakojo Infekcinių ligų centro vadovė.
Kalbėdama apie koronavirusu sergantiems pacientams gydyti naudotus medikamentus, L. Jančorienė sakė, kad kone dažniausiai skirti kraujo krešumą reguliuojantys vaistai.
„Kadangi pasirodė pakankamai daug įrodymų, kad procesas, kuris vyksta infekcijos metu, pažeidžia mikrokraujotaką ir gali būti tokios mikroembolizacijos požymiai, krešumą reguliuojantys vaistai yra praktiškai kiekvieno paciento paskyrimų lape.
Taip pat dauguma pacientų atvykdavo su tam tikrais elektrolitų sutrikimais: kalio, magnio koncentracijos trūkumu. Tas irgi buvo koreguojama. Kas vadintųsi bazine terapija.
Be abejo, skirti ir vaistai nuo temperatūros, antimikrobinis gydymas. Kaip žinome, dažnai tiek gripo, tiek COVID-19 infekcija gali komplikuotis antrinėmis bakterinėmis infekcijomis. Ir tos pneumonijos pradžia galbūt būna virusinė, o vėliau prisideda ir bakterinė priežastis. Taip, kad dalis pacientų taip pat buvo gydomi antibakteriniais vaistais“, – paaiškino medikė.
Gydė ir remdesiviru
Santaros klinikose nevengta taikyti ir papildomo eksperimentinio gydymo.
„Nuo pat pradžios bandėme ieškoti informacijos, koks gi dar galėtų būti papildomas gydimas, ypatingai kalbant apie citokinų audrą – audringą organizmo atsaką. Pradžioje dauguma Europos klinikų skyrė pacientams antimaliarinį preparatą, kuris anksčiau buvo naudojamas maliarijos gydymui, – plakvenilį, darinį su azitromicinu arba tik hidrochlorokviną. Bet vėliau literatūra neparėmė, kad būtų geresni rezultatai, taikant minėtą gydymą.
Vėliau infekcijai gydyti buvo bandoma taikyti vieną iš ŽIV gydymo preparatų, tai yra lopanoviro ir ritonaviro derinį. Jį taip pat gavo dalis mūsų pacientų.
Dar vėliau atsirado duomenų apie deksametazono teigiamą poveikį. Tas preparatas mums puikiai žinomas ir plačiai taikomas įvairiose srityse, kada yra kvėpavimo nepakankamumo požymiai, citokinų audros kriterijai. Deksametazoną mes pradėjome taikyti daugumai pacientų, kurie tuos kriterijus atitiko ir tais rezultatais džiaugiamės“, – teigė profesorė.
Santaros klinikų pacientams skirtas ir JAV prezidento Donaldo Trumpo išgirtasis antivirusinis vaistas COVID-19 infekcijai gydyti – remdesiviras. Šio vaisto trijų mėnesių partiją D. Trumpas gyrėsi užsakęs palikti Amerikoje.
Pastarasis vaistas skirtas ir Santaros klinikoms, gegužės pabaigoje įsitraukusioms į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kovo viduryje inicijuotą tarptautinį COVID-19 infekcijai skirtą klinikinį tyrimą „Solidarity“. Šio nekomercinio klinikinio tyrimo, į kurį įsitraukė apie 100 šalių, metu numatyta taikyti naujausius įmanomus metodus stacionare gydomiems pacientams.
Tyrime dalyvavo apie 50 Santaros klinikose gydytų COVID-19 liga sergančių pacientų, iš kurių maždaug 23 proc. skirtas eksperimentinis vaistas – remdesiviras.
„Mūsų subjektyvia nuomone, šie vaistai tikrai sutrumpino ligos eigą, sumažino komplikacijų riziką. Kol kas „Solidarity“ tyrimas sėkmingai tęsiamas ir mes tik prieš pora dienų gavome patvirtinimą esminei protokolo pataisai, kur išplečiamos pacientų tyrimo galimybės ir jiems galėsime pradėti taikyti ne tik remdisivirą, bet ir interferoną beta bei dar vieną preparatą, kuris kol kas Lietuvos nepasiekė.
Tas „Solidarity“ tyrimas eina koja kojon su gyvenimu. Infekcijos galima skaičiuoti tik mėnesius, o jau esame išbandę ne vieną metodą, kuris teikia vilčių mokslininkams, kad galėtų būti efektyvus gydyme“, – džiaugėsi L. Jančorienė.
Profesorė patikslino, kad tik dalis iš 50 tyrime dalyvavusių pacientų gydyti remdisiviru. Pacientai, kurie gavo remdisivirą, atrinkti atsitiktinės atrankos metodu, kai, nepriklausomai nuo tyrėjo ar paciento, virtualioje erdvėje užpildoma tam tikra informacija apie ligonį, be abejo, jam su tuo raštiškai sutikus. Tada kompiuteris pacientą atsitiktinės atrankos metu paskiria arba į standartinės priežiūros, arba į remdisiviro grupę. Truputį anksčiau buvo ir lopanoviro, ritonaviro bei hidrochlorokvino grupės, bet dabar šios atšakos uždarytos, kadangi apie minėtuosius vaistus sukaupta pakankamai duomenų.
Simptomai jaučiami dar ilgai
Kiek ilgai sergama COVID-19 liga, anot L. Jančorienės, sunku pasakyti.
„Hospitalizacija vidutiniškai trunka apie 2 savaites, bet tai nereiškia, kad žmogus išrašomas pilnai pasveikęs. Tiesiog tuo metu jam jau nebereikia tam tikros specifinės stacionarinės pagalbos.
Bet, kaip praktika rodo dabar, virusas nosiaryklės gleivinėje išlieka pakankamai ilgai, nežiūrint to, kad klinikinių simptomų jau gali ir nebūti. Sakykime, ligos požymiai gali išnykti ir greičiau, išskyrus labai sunkius atvejus, kuriems reikia pagalbos intensyvios terapijos skyriuje, kuriems reikia dar ir intubacijos arba dar sudėtingesnius metodus pritaikyti. Šitie pacientai paprastai serga ženkliai ilgiau. Tokių pacientų iš visų susirgusiųjų yra apie 10 proc.“, – sakė profesorė.
Anot L. Jančorienės, visiškai pasveikstama per mėnesį ar ilgiau, bet tai nereiškia, kad pasveikus nelieka šalutinių reiškinių.
„Mes, infektologai, žinome tokį terminą – poinfekcinis nuovargio sindromas. Daug pacientų, kurie tarsi jau ir yra pasveikę, nebeturi viruso nosiaryklėje, skundžiasi užsitęsusiu nuovargiu, jėgų stoka“, – kalbėjo L. Jančorienė.
Gydytoja E. Strumilienė pridūrė: „Net praėjus dviem mėnesiams tie pacientai, kurie pas mus atvyksta kontrolei, turi dar daug nusiskundimų, nepaisant to, kad nosiaryklėje jau viruso nebeaptinkama ir jų kraujo rodikliai yra atsistatę. Daug įvairių simptomų, nepasireiškiančių kitų ligų metu, jiems išlieka dar ilgai, pavyzdžiui, apie du mėnesius didžiajai daliai pacientų išlieka skonio sutrikimas, nuovargio sindromas, bendras silpnumas, jėgų stoka, nedarbingumas. Taip pat būdingas plaukų slinkimas, įvairus migruojantis skausmas, toks, kaip žandikaulių, ką irgi retai pamatysi pas kitomis ligomis besiskundžiančius pacientus“.
Žinoma, liekamieji reiškiniai pasitaiko ne visuomet ir tikrai ne visiems pacientams. Dažniausiai jie būdingi sirgusiems labai sunkia ligos forma, plaučių uždegimu, kuriems reikėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos arba bent jau papildomo deguonies, tai yra tiems, kuriems pasireiškė kvėpavimo nepakankamumo požymiai. Tokių pacientų organizmui atsistatyti nepakanka dviejų savaičių, praleistų ligoninėje.
Ar įmanoma užsikrėsti pakartotinai?
Nors iš pradžių atrodydavo, kad sunkiai koronavirusu sirgusiems ir stacionare gydytiems pacientams antikūnai nesiformuoja, L. Jančorienė sakė, kad taip nėra.
„Iš tiesų antikūnai formuojasi, bet jau dabar akivaizdu, kad tas periodas užtrunka bent iki 14-os ligos dienos ir anksčiau mes galime tų antikūnų nerasti arba rasti tik vienos klasės antikūnus.
Manome, kad, kaip po gripo infekcijos susidaro imunitetas, taip ir po šitos COVID-19 infekcijos antikūnai irgi susidaro. Kiek tęsis jų apsauginis poveikis dar turbūt per anksti kalbėti“, – teigė profesorė.
L. Jančorienė abejojo, ar, persirgę COVID-19 liga žmonės, artimiausiu metu ja galėtų užsikrėsti pakartotinai. Tiesa, kol kas į šį klausimą nėra iki galo atsakyta.
„Ar negali persirgęs žmogus tarnauti kaip vektorius, kuris gali atvežti infekciją iš kokios kelionės, nežiūrint, kad pats persirgęs, kol kas atsakymų neturime. Dar ankstoka apie tai kalbėti“, – sakė profesorė.