Kaip pasakojo profesorė, pradėjus kurti vakcinas nuo koronaviruso, daug greičiau buvo sukurtos naujo tipo vakcinos. Tuo metu senieji vakcinų formatai smarkiai vėluoja.
„Tokia šiek tiek paradoksali situacija susiklosčiusi, kad tie vakcinų formatai, kuriuos žinome dešimtmečius, jie vėluoja ir kol kas nei Europoje, nei JAV nėra patvirtintų tokių vakcinų, netgi nėra baigusių klinikinius tyrimus. Kitas tradicinis formatas – rekombinantiniai baltymai ar patogeno komponentai vakcinos sudėtyje, tokių vakcinų kol kas irgi neturime registruotų pasaulyje. Tokio tipo vakcinos yra nuo hepatito B ar žmogaus papilomos viruso. Kai kurios jau arti registracijos, bet dar nenaudojamos“, – sakė prof. A. Žvirblienė.
Inaktyvuotos vakcinos
Kol kas Europoje nėra ir inaktyvuoto pagrindo vakcinų, tačiau Kinijoje bent 2 tokios vakcinos užregistruotos ir naudojamos, Rusijoje tokio tipo vakcina irgi yra užregistruota. Inavktyvuotų vakcinų gamybos principas yra ne naujas išradimas – virusas kultivuojamas, tada užmušamas, dažniausiai naudojant chemines medžiagas ir po to negyvas virusas, kartu su adjuvantais, suleidžiamas žmogui. Adjuvantai yra imuniniai stiprikliai, kurie sustiprina imuninį atsaką.
„Aš manau, kad daugeliui žmonių tokios vakcinos formatas būtų priimtinas, nes jas mes pažįstame. Ir šiuo metu vaikai yra skiepijami inaktyvuota poliomielito vakcina, gripo vakcina irgi tokiu būdu kuriama. Taip pat tokių vakcinų privalumas yra tas, kad jos saugomos 2-8 laipsnių temperatūroje. Tačiau Europoje tik viena vakcina tokia kuriama, tai yra „Valneva“, ji kol kas baigusi tik 1-2 stadijos klinikinius tyrimus, tai toli nuo registracijos“, – sakė mokslininkė.
Baltyminės vakcinos
Jų sudėtyje yra S baltymas. Antigenas – S baltymas yra sukurtas genų inžinerijos būdu. Vakcinoje, kad būtų sustiprintas imuninis atsakas, naudojami priedai – adjuvantai. S baltymas su adjuvantais sukelia imuninį atsaką, tada susidaro neutralizuojantys antikūnai. Tai tradicinis, gerai žinomas formatas. Tokio tipo vakcinos rinkoje yra nuo 1990 m.
Jos saugomos įprastomis sąlygomis, tereikia 2-8 laipsnių temperatūros. Tačiau kol kas rinkoje šių vakcinų dar nėra – su jomis atliekami 3 fazės klinikiniai tyrimai. Arčiausiai registracijos, pasak prof. A. Žvirblienės, yra „Novavax“ vakcina, galbūt greitu metu turėsime galimybe ja pasiskiepyti.
Tai, ką turime dabar Lietuvoje, yra nauji vakcinų formatai. Vienos jų pagrįstos adenovirusiniu pagrindu – „Vaxzevria“ ir „Johnson & Johnson“, kitos visiškai naujo tipo – sukurtos RNR pagrindu.
Nauji vakcinų tipai – vakcinos DNR virusų pagrindu
Vienas iš naujų tipų yra „Vaxzevria“ir „Johnson & Johnson“ vakcinos. Jų sudėtyje yra adenovirusai su įterptu SARS-CoV-2 S baltymo genu. Naudojami nepavojingi žmogaus arba beždžionių adenovirusai. Šie patenka į ląsteles, jose pagaminamas SARS-CoV-2 baltymas (S baltymas), o pastarasis sukelia imuninį atsaką.
„Tai gyvas virusas, bet daugintis negali. Gali užkrėsti ląsteles, tai reikalinga tam, kad galėtų patekti į ląstelę ir susidarytų imunitetas, bet jis negali daugintis. Kiek gauname su vakcina tų viruso ląstelių, tiek jų ir lieka, nepadaugėja“, – sakė VU profesorė.
Dar viena šių vakcinų ypatybė, jog skirtingoms vakcinoms naudojami skirtingi adenovirusai. Pavyzdžiui, „Vaxzevria“ yra beždžionių adevonirusas.
„Nereikėtų to fakto, kad ten yra beždžionių adenovirusas, labai bijoti, nes jis yra paimtas tam, kad prieš jį nebūtų mūsų imuninės sistemos atsako. Tai reiškia, kad žmonės nebūtų susidūrę su šiuo virusu. Prieš daugelį žmonių adenovirusų jau turime imunitetą. „Johnson & Johnson“ yra žmogaus adenovirusas, bet toks, kuris nepaplitęs plačiai ir prieš kurį žmonės neturi imuniteto. „Sputnik V“ naudoja du skirtingus žmogaus adenovirusus“, – kalbėjo profesorė.
Jos saugomos įprastomis sąlygomis – 2-8 laipsnių temperatūroje, tokiu vakcinų kaina nedidelė, žinoma technologija. Šiomis vakcinomis jau pradėta masinė vakcinacija.
Vakcinos iRNR pagrindu
Tai – visiškai naujas formatas. Jų sudėtyje yra SARS-CoV-2 genetinė medžiaga, tai yra informacinė RNR. Ši medžiaga patenka į ląsteles, jos pagamina S baltymą, o jis sukelia imuninį atsaką. Nereikia jokių papildomų adjuvantų, nes sukeltas imuninis atsakas ir taip būna pakankamai stiprus. Kad lengviau patektų į mūsų ląsteles, RNR molekulė yra supakuojama į lipidinę kapsulę.
Tačiau tokių vakcinų saugojimas yra nelengvas, nes RNR molekulė yra nestabili – ilgalaikiam saugojimui joms reikia -70 laipsnių temperatūros. Tokio tipo vakcinomis taip pat jau pradėtas masinis skiepijimas.
Prioritetas toms vakcinoms, kurias galima modifikuoti pagal naujas atmainas
RNR vakcinos – „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“, dar neužregistruota „Curevac“.
Prof. A. Žvirblienė priminė, jog Lietuva pati viena atskirai nedalyvauja derybose dėl vakcinų – jos yra perkamos Europos komisijos sprendimu. Šiuo metu Europa dar derasi su „Novavax“ ir „Valneva“. Bendras užsakytų vakcinų kiekis yra virš 2,6 mlrd.
„Sutartys buvo sudaromos dar tada, kai niekas nežinojo, kurios iš šių vakcinų bus veiksmingos, kurios geresnės, kurios blogesnės. Dėl to Europos komisija siekė sukurti diversifikuotų vakcinų portfelį. Paprastai jos paskirstomos pagal gyventojų skaičių, bet kiekviena šalis turi galimybę įsigyti šiek tiek daugiau arba kokių nors vakcinų atsisakyti. Lietuvos pozicija visada buvo tokia, kad reikia užsisakyti papildomų dozių, taip buvo su „Pfizer“. Šios vakcinos užsakyta tikrai nemažai, apie 3 mln. dozių, tik tiekimas šiek tiek vėluoja“, – kalbėjo prof. A. Žvirblienė.
Dabartinis rūpestis yra nauji viruso variantai arba kitaip vadinamos atmainos. Pasak mokslininkės, prioritetinės vakcinos pasirinktos RNR ir baltyminės vakcinos, kaip labiausiai tinkamos revakcinacijai. Su „Pfizer & BioNTech“ Europos komisija yra sudariusi išankstinę sutartį dėl beveik 2 mlrd. dozių. Prof. A. Žvirblienės teigimu, galbūt tiek daug jų užsakyta tam, kad būtų galima pasidalinti su kitomis pasaulio šalimis.
Imunologų konferencijoje profesorė išvardijo skirtingų vakcinų pliusus ir minusus.
iRNR vakcinos („Pfizer & BioNTech“ ir „Moderna“)
Pliusai:
- Aukštas veiksmingumas, patvirtintas realiomis sąlygomis;
- Apsauga išlieka bent 6 mėn. po dviejų dozių;
- Galimybė greitai modifikuoti, jei yra kitos viruso atmainos.
Minusai:
- Naujas formatas, nėra ilgalaikių saugumo duomenų;
- Sudėtingas saugojimas, gabenimas, reikalinga šalčio grandinė.
Adenovirusinės vakcinos („Vaxzevria“ ir „Johnson & Johnson“)
Pliusai:
- Patvirtintas veiksmingumas realiomis sąlygomis;
- Paprastos saugojimo sąlygos.
Minusai:
- Naujas formatas, nėra ilgalaikio saugumo duomenų;
- Netinka revakcinacijai prieš naujus variantus.
Baltyminės – adjuvantinės vakcinos („Novavax“ ir „Sanofi“)
Pliusai:
- Tradicinis formatas, naudojamas daugiau nei 30 metų.
Minusai:
- Ilgai trunkanti gamybos technologija, nėra registruotų vakcinų;
- Nauji adjuvantai, kurie neturi ilgalaikio saugumo duomenų.
Inaktyvuoto viruso vakcinos („Valneva“)
Pliusai:
- Tradicinis formatas, naudojamas apie 100 metų;
Minusai:
- Kinijoje registruotų vakcinų veiksmingumas tik apie 50 proc.