Įvairios šalys įvairiai bando spręsti vakcinacijos aktyvinimo klausimus. Taip, jei Filipinų prezidentas pareiškė, kad atsisakę skiepytis bus sodinami į kalėjimus, tai tokios šalys kaip JAV ar Lenkija stengiasi pritraukti žmones vakcinuotis per pinigines loterijas, kuriose galima laimėti net milijonus. Kuris metodas – bizūno ar pyrago – bus efektyvesnis, parodys netolima ateitis.
Lietuvos padangėje pastarųjų dienų statistika irgi nežada nieko gero – kai kuriomis dienomis naujai užsikrėtusių skaičius jau viršija tūkstantį, o mirusių – tapo dviženklis. Aišku, tokioje situacijoje visuomet reikia ieškoti kaltininkų. Panašu, kad kaip toje pasakoje – kam klius, kam neklius, o tam nabagui Arūnui Dulkiui visuomet klius.
Jei pačioje pradžioje mūsų Sveikatos apsaugos ministras buvo kaltinamas, kad vakcinacijos tempai lėti, o po to jau, kad per greiti, tai pagaliau pareikšta, kad vakcinacija iš viso pradėta pavėluotai.
Ypač bjauru klausyti, kai tą sako žmonės, kurie patys, praeitą kadenciją sėdėjo Vyriausybėje, pandemijos metu pastoviai melavo visuomenei ir darė grubias klaidas, kurių kaina buvo net prarastos žmonių gyvybės.
Beje, dabar esantys opozicijoje politikai labai pamėgo pastoviai kaltinti dabartinę Vyriausybę komunikavimo problemomis. Matyt, vertinant nedžiuginančius vakcinacijos tempus ir kitose šalyse (JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir daugelyje kitų), pasirodo, kad niekas niekur nesugeba tinkamai komunikuoti, išskyrus, aišku, mūsų opozicijos politikus. Kyla klausimas, tai kodėl, gerbiamieji, jeigu taip gerai išmanote, kaip reikia komunikuoti su žmonėmis, nesugebate net savo rinkimų apygardose įtikinti žmones skiepytis. Gal todėl, kad praradote žmonių pasitikėjimą, nes žmonėms tikrai nusibodo pastovios rietenos Seime, įvairūs kaltinimai ir intrigos.
Atrodo, kad šeimos gydytojas lieka vienintelis asmuo, kuriuo žmonės dar pasitiki. Neabejotinai, šeimos gydytojai atliko milžinišką darbą, kad įtikintų savo pacientus skiepytis. Juk pačioje pradžioje norinčių skiepytis buvo tik 30 proc., o po to šis skaičius tik šeimos gydytojų pastangų dėka išaugo iki 70 proc. Deja, vis dar didelė dalis gyventojų kategoriškai atsisako skiepytis.
Kiek dar galima kartoti, kad vakcinacija nuo koronaviruso ženkliai sumažina viruso platinimo, hospitalizacijų, patekimo į reanimacines palatas bei mirties riziką? Kodėl dalis žmonių vis dar nori žaisti rusišką rulete su savo sveikata ar net gyvybe? Kodėl toks aršus dalies visuomenės pasipriešinimas galimybių pasams ir skiepams? Kodėl, atrodytų, teisingi ir protingi Vyriausybės sprendimai dalies gyventojų kvestionuojami ir tampa nepopuliarūs?
Aišku, opozicijos politikų atsakas būtų, kad vienareikšmiškai dėl visko yra kalta Vyriausybė, kuri nesugeba tinkamai komunikuoti su žmonėmis. Manyčiau, kad opozicijos atstovai tikrai turėtų perskaityti Arkadijaus Vinokuro straipsnį Delfyje, kuriame taikliai nagrinėjamos komunikavimo su kvailiais problemos. Beje, mano giliu įsitikinimu, ant kiekvieno politiko stalo turėtų gulėti Erazmo Roterdamiečio filosofinė satyra „Pagiriamasis žodis kvailybei“, kas tikrai ženkliai praplėstų kai kurių labai susiaurėjusią pasaulėžiūrą.
Niekas neneigia, kad, kalbant apie komunikavimą, labai svarbu yra tolerancija, pagarba oponentui, išklausymas visų priešininko argumentų. Bet kiekvienas, matyt, sutiks, kad sunku komunikuoti, kai į tave, kaip svarūs argumentai, paleidžiami akmenys. Kuo motyvuoja tie, kurie aršiai priešinasi vakcinacijai?
„Skatinimas ar vertimas skiepytis – tai grubus žmogaus teisių pažeidimas, nesuderinamas su konstitucinėmis nuostatomis“, – šaukia visų advokatų vadas, turintis net mokslinį laipsnį.
Iš televizijos ekranų išgirstame žurnalistės mintis, kad skiepai pažeidžia ne tik žmogaus teises, bet ir tarptautines konvencijas, yra žmonių dusinimas, todėl laisvi žmonės išeina į gatves pasakyti „ne“ skiepams.
Vienas iš dainininkų aiškina, kad nesiskiepys, nes vaikystėje buvo reakcija į skiepą, o kita šou pasaulio žvaigždutė aiškina, kad nesiskiepys, nes per daug įkyriai siūloma skiepytis.
Neaiškaus, tik ką įkurto instituto docentas pareiškia, kad jis kvestionuoja skiepų nuo kovido naudą ir su visa atsakomybe gali patvirtinti, kad skiepai nuo koronaviruso vaikams tikrai nereikalingi, o suaugusiųjų iki 40 metų amžiaus irgi nereikia skiepyti. Matyt, docentas tikrai nežino, kad į reanimacines palatas guldomi ir maži vaikai, o išplitusi delta atmaina kai kuriose šalyse amžiaus grupėje iki 18 metų mirtingumo rodiklius padidino iki 1 proc.
Dar kitoje televizijos laidoje agresyvi taksi vairuotoja aiškina, kad jos idealus imunitetas, todėl niekuomet nesiskiepys.
Ir, kaip vyšnia ant visų absurdiškų argumentų torto, – jaunos filosofės pareiškimas, kad ji nesiskiepys ir, jei susirgs, tai mirs kaip laisvas žmogus. Nesuprantu, kodėl filosofė nežino vieno iš žymiausių filosofų Hegelio postulato, kad laisvė – tai suvokta būtinybė. Negalima kalbėti apie žmogaus teises atskirai nuo pareigos. Negali būti atskiro individo teisės ir norai iškeliami aukščiau visuomenės interesų.
Aišku, labai gerai, kad, atsižvelgiant į žurnalistinės etikos reikalavimus, į televizijos laidas kviečiami ne tik skiepų šalininkai, bet ir antivakserių atstovai. Bet pagrindinė tokių laidų problema yra, kad dažnai jose nedalyvauja ekspertai, kurie turėtų sudėti tinkamus vykusių diskusijų akcentus, todėl žiūrovai pasimeta tarp visų argumentų ir kontrargumentų.
Dabartinis pandemijos periodas dėl atsiradusių naujų koronaviruso atmainų yra tikrai sudėtingas ir dažnai Vyriausybei tenka daryti nepopuliarius sprendimus. Bet, tikriausiai, nesuklysiu pasakydamas, kad mūsų visų pareiga yra tolerantiškai žiūrėti į kai kuriuos būtinus laikinus laisvių suvaržymus, kuriais stengiamasi apsaugoti visuomenę nuo koronaviruso išplitimo.
Būtina elgtis taip, kad mūsų laisvės ir teisės nepažeistų kitų žmonių teisių neužsikrėsti, nesirgti, nemirti.
Ir pagaliau užtenka pilti purvą ant sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio, kuris daro maksimaliai viską, siekiant suvaldyti pandemiją. O šiuo metu tik skiepai ir galimybių pasai (kad ir kokie jie būtų nepopuliarūs) gali sustabdyti koronaviruso pandemiją ir palaipsniui mus gražinti į normalų gyvenimą, todėl pasistenkime visi daryti tinkamus sprendimus.