Tarnyba nekomentavo, ar licencija šiuo metu Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centrui vadovaujančiam K. Strupui kovo 14 dieną panaikinta dėl apkaltinamojo nuosprendžio.
Tarnybos sprendimas panaikinti profesoriui chirurgo licenciją šokiravo jo pacientus. Vienas jų – Petras Laukaitis, išsiuntęs dėl to viešą kreipimąsi ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei ir Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai.
Kreipimosi tekstą P. Laukaitis persiuntė ir portalo „Delfi“ redakcijai. Pateikiame kreipimosi tekstą visuomenei:
„Mane, kaip ir didelę dalį Lietuvos visuomenės sukrėtė ir privertė nerimauti, bei abejoti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (toliau – Akreditavimo tarnyba) sprendimo pagrįstumas panaikinti chirurgo licenciją buvusiam Santaros klinikų vadovui profesoriui Kęstučiui Strupui. Todėl kreipiuosi į Jus, prašydamas Jūsų kaip valstybės vadovo Akreditavimo tarnybos priimto sprendimo vertinimo ir pagalbos. Kvalifikuotos šio mediko pagalbos reikia ne man vienam, jos reikia kiekvienam sergančiam ir besigydančiam Lietuvos Respublikos piliečiui. Pagalbos taip pat reikia ir neadekvačiai nubaustam ir pažemintam, bet labai iškiliam ir pagarbos vertam žmogui, akademikui, profesoriui Kęstučiui Strupui, kuris, be visa ko, išgelbėjo ir mano gyvybę.
Trumpai nupasakosiu – koks žmogus ir gydytojas yra profesorius Kęstutis Strupas.
2019 metais, grįžęs namo iš darbo ir pajutęs skausmus pilvo srityje, buvau pristatytas į Santaros klinikas, kur man buvo diagnozuota: sepsis, ūmus nekrozinis pankreatitas ir daug kitų kritinių gyvybei būklių. Gelbėjant gyvybę man buvo sukelta dirbtinė koma, trukusi du mėnesius. Man bundant iš komos ir iki šiol atmintyje matau žmogaus baltu chalatu veidą, lankiusį mane kiekvieną dieną ne tik vizitacijų metu. Tas žmogus – tai akademikas Kęstutis Strupas, kurį tada, pabusdamas iš komos, pamačiau pirmą kartą. Vėliau sužinojau, mano mama, išgirdusi, kad man sukelta dirbtinė koma ir kad būsiu ne kartą vieną operuojamas, pilnomis akimis ašarų nubėgo pas tada jai dar nepažįstamą akademiką profesorių Kęstutį Strupą prašyti pagalbos.
Profesorius Kęstutis Strupas, įvertinęs rizikas, atsiradusias mano sveikatai ir gyvybei, be jokios, nemažai daliai medikų būdingos arogancijos ėmėsi mano gydymo. Profesorius ir jo komanda man būnant dirbtinės komos būsenoje atliko 7 sudėtingas operacijas. Profesorius asmeniškai dalyvavo mano gydymo plano sudaryme ir kiekvieną dieną vizitavo mane ir neatlygintinai domėjosi mano sveikatos būkle. Esant kritinei profesoriaus paciento būklei, ligonio artimiesiems jis būdavo pasiekiamas bet kuriuo paros metu ir net laisvadieniais. Pabudus iš dirbtinės komos būklės, buvau perkeltas iš Santariškių Reanimacijos ir Intensyvios terapijos skyriaus į Santariškių Pilvo chirurgijos skyriaus šeštą aukštą, kur profesorius ir visa jo komanda toliau mane gydė ir ... mokė iš naujo vaikščioti.
Po išrašymo iš skyriaus, kuriame praleidau dar tris mėnesius, profesorius mane operavo dar du kartus, paskutinį kartą 2021 lapkričio 26 d. Po operacijų pats asmeniškai domėjosi mano sveikata, punktavo žaizdas ir atliko perrišimus. Noriu pabrėžti, kad nesu nei akademiko giminaitis, nei draugas, o atlygis, kurį įteikiau profesoriui, buvo vienintelis – Ačiū.
Šiandien man beveik trisdešimt vieneri metai ir bent už keturis iš jų aš tariu Ačiū akademikui, profesoriui Kęstučiui Strupui. Ačiū jam sako ir mano mama, tėtis ir dabar jau mano žmona, medicinos darbuotoja Rasa, kuri kartu išgyveno visą mano ligą ir kurios nebūčiau vedęs jeigu būčiau miręs tada prieš keturis metus. Esu dirbantis mokesčių mokėtojas, žmonai vyras, tėvams sūnus, o kažkam gal būt pavyzdys.
Ir tai tik mano vieno trumpa ir gal būt valstybės mastu mažai reikšminga istorija, tačiau profesorius per savo karjerą lygiai taip pat atsidavęs gydė ir išgydė šimtus, o gal ir tūkstančius pacientų, atliko begalę unikalių operacijų, aukojo ir turbūt dar aukos visą savo gyvenimą.
Aš – tik paprastas įstatymus gerbiantis pilietis ir tikrai nebandau prieštarauti Temidei, ne man spręsti kas kaltas, o kas ne. Bet, kad ir kaip bebūtų, manau, kad priimant sprendimą atimti iš profesoriaus chirurgo licenciją ir neleisti jam daryto to, kas yra tikrasis jo pašaukimas – gelbėti žmonių gyvybes, Lietuva labiausiai baudžia save ir savo piliečius, žmones, kuriuos profesorius naudodamas savo įgūdžius bei žinias dar gali išgelbėti, studentus – būsimuosius medicinos grandus, kuriuos jis gali išmokyti. Manau, kad, galbūt, padarius išimtį iš taisyklės, kurių tikrai apstu mūsų politikų sprendimuose ar atidžiau įvertinus teisės aktų, reglamentuojančių medikų licencijavimo tvarką, nuostatas, galima rasti ne tokius drastiškus profesoriaus Kęstučio Strupo veiklos vertinimus. Tačiau, visų pirma, mes turime atsakingai įvertinti – kokia žala ir kokia nauda bus padaryta mūsų mažai ir taip labai susiskaldžiusiai visuomenei šiuo sunkiu metu, nušalinus nuo praktikuojančio chirurgo veiklos tokį nuostabų ir atsidavusį chirurgą kaip profesorius Kęstutis Strupas.
Tikiuosi Jūsų ir Jūsų komandos įsikišimo“.
Primename, kad Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo K. Strupas buvo pripažintas kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo, o jam neteisėtą atlygį davusi pacientė – kalta dėl smulkaus papirkimo.
Teismas konstatavo, kad K. Strupas, būdamas Santaros klinikų generaliniu direktoriumi ir praktikuojančiu chirurgu, 2018 metų sausį iš pacientės paėmė 100 eurų kyšį už tai, kad jos pageidaujamu laiku pats atliktų jai operaciją.
K. Strupui buvo skirta 5 tūkst. eurų, pacientei – 4,5 tūkst. eurų bauda.