Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas pastebėjo, kad nuo pat pradžių mūsų šalis dėl kaukių dėvėjimo priėmė neteisingą sprendimą. Esą be reikalo jas liepta dėvėti lauke.
„Nuo pat pradžių kaukių dėvėjimas sukėlė tam tikrų klausimų, kadangi buvo neteisingai iškomunikuotas.
Iš esmės kaukių dėvėjimas lauke yra mažai pagrįstas. Nėra jokių tai pagrindžiančių mokslinių tyrimų duomenų, kad kaukes būtų efektyvu dėvėti ir lauke. Kai kuriose šalyse tai taip pat buvo taikoma, bet taip, kaip buvo taikoma Lietuvoje, pandemijos pradžioje, buvo nelogiška. Kaukių dėvėjimas lauke vargiai, ar turėtų būti rekomenduojamas“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Anot profesoriaus, dėvėti kaukes lauke pravartu nebent alergiškiems žmonėms, kai žydi augalai, ore yra daug žiedadulkių.
„Lietuvoje gydytojai alergologai patvirtins, kad šį sezoną ryškiai sumažėjo susirgimų alergijomis, nes žmonės dėvėjo kaukes. Šia prasme kaukės dėvėjimas lauke pasiteisina, bet dėl alerginių, o ne dėl virusinių ligų“, – paaiškino pašnekovas.
Vis tik profesorius būtų už tai, kad kol kas kaukių dėvėjimas patalpose nebūtų atšauktas.
„Tam tikrose situacijose, uždarose patalpose, kur būriuojasi žmonės, kur prasta ventiliacija, kur ilgiau žmonės būna vienas šalia kito, esant sparčiam viruso plitimui būtų protinga jas dėvėti. Kol kas, įvertinus paskiepytų žmonių skaičių Lietuvoje, jis dar nepakankamas, kad būtų suformuotas kolektyvinis imunitetas, kai virusui nebūtų galimybės plisti ir sukelti protrūkius.
Todėl, manau, kad liks ir specialistų, ir PSO rekomendacijos, ir aš rekomenduočiau, atėjus rudens sezonui, kai tikėtina, kad virusas vėl suaktyvės, kaukes vėl naudoti uždarose patalpose. Kol kas nėra pagrindo jų atsisakyti ir dabar, vasaros laikotarpiu, uždarose patalpose einant į prekybos centrus, ar važiuojant viešuoju transportu. Aš tikrai, kaip dėvėjau, taip ir dėvėsiu“, – žadėjo S. Čaplinskas.
Anot jo, svarbu, koks yra kaukės efektyvumas ir, kada jos naudojimas būtų pagrįstas.
„Jeigu kaukė bus dėvima lauke, kur šalia nebus jokio žmogaus, kur ilgai nebus jokio kontakto su kitu žmogumi, tai nuo ko kaukė tada saugos? Ji tik sudrėks ir, įėjus į uždarą patalpą, jos filtracinės savybės bus ryškiai sumažėjusios. Ji neatliks tada tos funkcijos, kurią gali atlikti.
Kitas klausimas, kad jau žmonės išmoko, įprato dėvėti kaukes. Dabar žmogus su kauke neatrodo keistai, o netgi priešingai – žmogus be kaukės arba neteisingai dėvintis kaukę, kai nedengia nosies, atrodo keistai. Svarbu, kad kaukė būtų dėvima teisingai, kad būtų uždengta du trečdaliais nosies“, – pastebėjo profesorius.
Mokslininkas sakė, kad yra skirtumas tarp respiratoriaus, medicininės ir paprasčiausios medvilninės kaukės.
„Pačioje pradžioje, kai medicininių kaukių ir respiratorių trūko, geriau buvo medvilninė kaukė negu jokios. Dabar šito trūkumo nėra ir aiškiai tyrimo duomenimis įrodyta: medvilinių kaukių, kad ir kokios geros būtų, kad ir iš kokio gero audinio pasiūtos, filtracinės savybės neprilygsta medicininių kaukių ar respiratorių filtracinėms savybėms. Reikia, kad žmonės žinotų: medicininės kaukės pagamintos iš trijų sluoksnių. Išorinis sluoksnis yra hidrofobinis, tai yra atstumia daleles, vidinis – hidrofilinis, tai yra sugeria daleles, o vidurinis sluoksnis yra filtruojantis.
O medvilninės kaukės yra daug geriau negu nieko, bet jų filtracinės savybės neprilygo arba neprilygs medicininėms kaukėms arba respiratoriams“, – neabejojo S. Čaplinkskas.
Profesorius, paklaustas, kada išvis nebereikės kaukių, net ir uždarose patalpose, atsakė, kad tai įvyks, jeigu pakankamai didelė dalis visuomenės bus paskiepyta ir virusui nebus galimybės pakankamai plačiai plisti.
„Tada tie žmonės, kurie bus įgiję imunitetą, bus saugūs. Gali būti tam tikra rizika tik tam žmogui, kuris neturės imuniteto, jeigu atitinkamoje situacijoje susidurs su žmogumi, platinančiu virusą. Bet tai bus tik pavieniai viruso atvejai, nebus masiškų protrūkių, nebus viruso plitimo. Atitinkamai tada nebus ir reikalo taikyti ir platesnių apribojimų, platesniam žmonių skaičiui. Tada rizikuos, tik individai, kurie neturi imuniteto.
Bet šiuo momentu situacija yra tokia, kad imunitetą turinčių žmonių apimtys Lietuvoje ryškiai nepakankamos ne tai, kad bendroje populiacijoje, kad virusas neturėtų galimybės plačiai plisti ir sukelti protrūkius, bet netgi didelės rizikos žmonių grupėse yra nepakankama. Tikimybė, kad į ligoninę papuls sunkūs ligoniai, kurie neišgyvens yra reali“, – sakė S. Čaplinkskas.