Užkrečiamumas yra 70 proc. didesnis
Profesorius S. Čaplinskas pastebėjo, kad naująją koronaviruso atmainą Jungtinėje Karalystėje padėjo aptikti molekulinė epidmiologinė analizė.
„5–10 proc. Jungtinėje Karalystėje diagnozuotų koronaviruso infekcijos atvejų yra tiriama genų sekos metodu. Kitaip sakant, analizuojama, koks tai virusas, kokia jo struktūra, kinta jis ar ne. Taip galima pasakyti, kas nuo ko užsikrėtė, kur virusas cirkuliuoja.
Kai britai pastebėjo, kad lapkritį labai sparčiai pradėjo kilti naujų infekcijos atvejų skaičius, tirdami genų sekas, genų grandines sužinojo, kad per visą šalį iki 10 proc., o pietryčių Anglijoje – virš 50 proc., tai yra – daugiau negu pusę atvejų sudaro pakitęs virusas“, – apie tai, kaip buvo aptikta viruso mutacija portalui „Delfi“ pasakojo S. Čaplinskas.
Mediko teigimu, tai, kad virusai kinta, nuolat mutuoja – mokslininkams jokia naujiena. Virsusai nuolat ieško naujų galimybių įsiskverbti į naujus šeimininkus.
Taip nutiko ir su SARS-Co-V2 virusu, savo laiku peršokusiu rūšinį barjerą, pritaikiusiu prie naujojo šeimininko – žmogaus – ir nuolat ieškančiu būdų, kaip kuo efektyviau plisti, kuo intensyviau daugintis bei pasklisti.
Šis virusas yra karūnos pavidalo (iš čia ir kilęs jo pavadinimas). Jo paviršiniame baltyme – smaigalyje, kuriuo virusas įsiskverbia į šeimininko ląsteles, ir įvyko mutacija, palengvinanti šį įsiskverbimą, padedanti virusui greičiau pasidauginti ir plisti toliau.
„Mutavusio viruso reprodukcijos rodiklis yra 0,4 karto didesnis negu prieš tai buvusių pirmųjų padermių, kurios pradėjo plisti. Tai reiškia, kad jo užkrečiamumas yra 70 proc. didesnis. Taip nutiko todėl, kad matavusiam virusui dabar yra paprasčiau įsiskverbti į ląstelę“, – paaiškino S. Čaplinskas.
Lietuva – tarsi Akmens amžiuje
Ir vis dėlto, nors mutavęs virusas yra gerokai labiau užkrečiamas, profesorius nuramino: kol kas nėra mokslinių duomenų, kad toks pakitimas sukels ir sunkesnę klinikinę COVID-19 ligos eigą ir, kad galbūt daugiau juo užsikrėtusių žmonių mirs.
„Lygiai taip pat kol kas per anksti sakyti, ar gali naujai sukurtos vakcinos efektyvumas skirtis šitoms naujoms padermėms, ar ne. Bet visa tai suponuoja mintį, kad reikia virusą stebėti, kaip aš ne kartą esu sakęs epidemijos pradžioje. Reikia visą laiką mokytis iš viruso, mokytis vieniems iš kitų, mokytis iš savo klaidų, pasiekimų ir kitų, taip pat – ir virusų.
Virusas verčia jį tyrinėti ir toliau žiūrėti, kaip jis gali plisti, kad būtų efektyvesnė mūsų kova su juo“, – neabejojo S. Čaplinskas.
Profesoriaus nuomone, čia labai gali pasitarnauti molekulinė epidemiologinė analizė.
„Man belieka apgailestauti, kad mes dabar esame Akmens amžiuje ir epidemiologinę analizę vykdome anketomis, telefonų pagalba, o ne siejame su molekuline epidemiologija, su laboratoriniais pajėgumais ir analitiniais duomenimis. Reikia kuo greičiau diegti kitus metodus, tarp jų – ir paprastus diagnostikos metodus“, – neabejojo mokslininkas.
Dvi užduotys
S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad mutavęs virusas jau spėjo išplisti ir į kitas šalis. Pvz., Danijoje, atliekant molekulinę stebėseną, nustatyti jau 9 naujosios atmainos atvejai, dar po vieną – Nyderlanduose, Belgijoje ir Australijoje.
Profesoriaus nuomone, biologinė žvalgyba yra labai svarbi. Tik tai leidžia laiku pastebėti, kur naujoji mutacija plinta ir užkirsti tam kelią.
O kol kas siūloma riboti žmonių judėjimą, stengiantis užkirsti kelią viruso plitimui į kitas šalis.
„Dabar siūloma tarsi prisiminti tai, kas buvo pačioje pradžioje – stengtis užkirsti kelią viruso patekimui į kitas teritorijas. Va dėl ko eilė šalių iš karto užsidarė, sumažino judėjimą su Anglija, kad ir kaip tai bebūtų skaudu ir kokios pasekmės bebūtų. Bet viruso sukeltos pasekmės ateityje gali būti dar skaudesnės, jeigu jis plačiai išplis.
Kita vertus reikėtų vykdyti molekulinės epidemiologijos darbus: žiūrėti yra pakitusi šita padermė ar ne? Lietuvoje tai gali būti ypač aktualu, nes mes puikiai suprantame, kokie yra mūsų ryšiai su Didžiąja Britanija, kiek ten yra mūsų žmonių, kurie dabar grįžta arba keliauja pirmyn–atgal.
Nesiėmus visų šitų prevencijos priemonių, virusas gali plisti dar greičiau. Kuo tai gresia mūsų sveikatos sistemai ir mūsų gyvenimui, jau visi turėjo suprasti.
Kita vertus, jeigu yra ligonių, kuriems gydymas monokloniniais antikūnais buvo neefektyvus, reikia analizuoti, kodėl: galbūt tai – jau pakitęs virusas ir donorinis kraujas, donoriniai imunoglobulinai gali būti iki galo neefektyvūs“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Viruso efektyvumas sumažės vasarą
Pasidomėjus, ar dėl naujosios koronaviruso mutacijos gali nusikelti pandemijos pabaiga, profesorius neslėpė: visko gali būti.
„Bet kuriuo atveju aišku, kad kažkada ji baigsis. Vasarą tikrai viruso efektyvumas savaime sumažės. Ir, jeigu vasarą bus pradėta platesnė vakcinacija, tai atitinkamai galime tikėtis ir šviesesnio sekančio rudens ar žiemos.
Bet tikėtis, kad išvis virusas bus nugalėtas sekančią žiemą, nėra jokių prielaidų. Tai yra, tam tikri apribojimai: bent jau kaukių dėvėjimas, rekomendacijos laikytis atstumų uždarose patalpose ir taip toliau, akivaizdžiai dar išliks. Dar nebus taip, kad būtų sukurtas populiacinis imunitetas toks, kad liktų tik pavieniai žmonės, kurie galėtų užsikrėsti vienas nuo kito.
Jeigu pavieniai žmonės gali užsikrėsti vienas nuo kito, jeigu jie per daug tarpusavyje nebendrauja, negali susitikti atitinkamai, virusas neturi tada, kur plisti. Šito reikės dar palaukti“, – sakė S. Čaplinskas.
Kol kas medikas negalėjo tvirtai atsakyti ir į dažną klausimą, ar, persirgusiems koronavirusu, reikėtų vis tiek nuo jo ir pasiskiepyti.
„Mokslas šiandien dar tvirto atsakymo neturi. Iš to, ką žinome šiandien, galima daryti prielaidą, kad galbūt gali tekti revakcinuotis kiekvienais metais. Bet dar atsakymo nėra.
Aišku viena, kol trūks vakcinos ir nebus jos pakankamai visiems, tiems žmonėms, kurie bus persirgę, vakcina galbūt bus atidedama tol, kol nebus apie ją pakankamai duomenų ir pačios vakcinos“, – kalbėjo profesorius.