Medicininės kaukės virusą sulaiko daug geriau nei medžiaginės
Kaip pasakojo prof. S. Čaplinskas, medicininių kaukių filtras yra daug geresnis nei medžiaginių, tad didesnė tikimybė, jog medicininė kaukė geriau apsaugo nuo galimo užsikrėtimo. Pasak pašnekovo, kol kas dar nėra tiksliai žinoma, kiek reikia įkvėpti koronaviruso dalelių, kad įvyktų užsikrėtimas. Štai kalbant apie hepatitą B yra tiksliai apskaičiuota, jog reikia vos 3 įkvėptų viruso dalelių, kad vystytųsi infekcinė liga.
„Net nebūnant mediku aišku, kad jei laikysiesi atstumo, bus teisingai dėvima kaukė, jei mažiau įkvėpsi dalelių, bus mažesnė galimybė susirgti. Medvilninė kaukė geriau nei nieko, bet medicininės kaukės filtracinės savybės geresnės.
Dabar kai kas klausia, ar negalima ant medvilninės užsidėti medicininę. Tai atvirkščiai – ant medicininės kaukės galima užsidėti medvilninę – ir ne tik dėl grožio, bet ji dar geriau prispaus medicininę kaukę“, – sakė profesorius ir pridūrė, kad medžiaginių kaukių atsisakymas yra sprendimas, paremtas mokslu.
Tačiau tam, kad apsaugos priemonės veiktų, jos privalo būti naudojamos teisingai. Be to, susitikę žmonės turėtų visi dėvėti kaukes, tik taip rizika sumažėja iki minimalios.
Šiuo metu didžiausia rizika užsikrėsti, pasak prof. S. Čaplinsko, yra šeimose ir darbovietėse, kai žmogus prie kito artimo asmens praleidžia didelę dalį laiko. Taip daugiau viruso dalelių patenka į organizmą ir rizika smarkiai padidėja. Tuo metu prekybos centruose, jei visi teisingai dėvėtų kaukes, būtų valdomi srautai, tinkama ventiliacija, išlaikoma 22-24 laipsnių temperatūra, ne didesnė nei 60 proc. drėgmė, užsikrėsti tikimybė būtų labai maža, nes tokiose sąlygose virusas gyvybingas išbūna labai trumpai.
Kai kurios kaukės gali atrodyti identiškai kaip medicininės, tačiau iš tiesų nebūti medicininės. Vaistininkas R. Blynas atkreipė dėmesį, kad prieš perkant kaukę reikėtų patikrinti pakuotę. Ant jos ir būna užrašyta, ar kaukės medicininės, ar ne. Taip pat svarbu, jog kaukės pakuotė būtų pažymėta raidėmis CE – tai reiškia, kad gamyba buvo sertifikuota.
Be pakuotės plika akimi negalima nustatyti, ar kaukė yra medicininė, ar ne. Perkant nemedicininę kaukę negalite būti užtikrinti, kad ji filtruos orą taip gerai, kaip reikėtų. Medicininė kaukė atitinka visus reikalavimus.
Pasak R. Blyno, žmonės, atėję į vaistinę, domisi ir respiratoriais, kurie suteikia dar didesnę apsaugą, tačiau jų kaina yra didesnė, dėl to ir nuperkama mažiau.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad ir kaukės, ir respiratoriai yra vienkartiniai. Jie neturėtų būti naudojami pakartotinai, neturėtų būti dėvimi ilgiau nei 3-4 valandos. Kai sudrėksta, išsipurvina, reikia pakeisti. Kasdien keisti respiratorius kainuotų daugiau. Žmonės respiratorius perka tada, kai eina į didelį susibūrimą ir nori didesnės apsaugos“, – sakė R. Blynas.
Tad respiratorius ypač praverčia tada, jei einama į didesnius susibūrimus, kur rizika užsikrėsti yra didesnė. Tiesa, respiratorių yra kelių rūšių. Pačią didžiausią apsaugą turi FFP3 respiratorius, naudojamas ligoninėse. Kasdien puikiai tinka ir FFP2.
Itin svarbu po kontakto testą atlikti ne per anksti
Dar vienas naujas sprendimas buvo atsisakyti galimybių pasui greitojo antigeno testo ir palikti tik PGR testą. Visgi, pasak prof. S. Čaplinsko, šis sprendimas nebūtinai duos daug naudos.
„Dažniau taikant kokybišką greitąjį antigeno testą greičiau galima aptikti infekuotus asmenis ir greičiau galima „nulaužti“ viruso plitimo kreivę. PGR testus atliekame rečiau ir ilgiau laukiame rezultatų. Antigenų testus atliekame dažniau ir dėl to galima efektyviau suvaldyti infekciją.
Antigenų testas paprastai gerai koreliuoja su PGR testu, kai daug viruso išskiriama iš kvėpavimo takų. Tokius žmones, kurie yra itin užkrečiami ir pavojingi, galima greičiau nustatyti su mažiau jautriu metodu“, – sakė pašnekovas.
Profesorius pasakoja, kad kai žmogus įkvepia viruso dozę, kuri užkrečia organizmą, vidutiniškai praeina 5 dienos, kai jis tampa labai užkrečiamu ir iki 10 dienos žmogus skleidžia virusą aplinkiniams. Būtent šį laikotarpį gali nustatyti greitasis testas.
PGR testas gali nustatyti dar dieną ar dvi prieš šį laikotarpį, tad maždaug 2-3 dieną nuo užsikrėtimo. Tačiau gali būti, kad PGR testas rodys klaidingai teigimą rezultatą net ir tuo laikotarpiu, kai žmogus jau nebeplatins viruso.
Tad greitąjį antigeno testą geriausia atlikti 5 parą po kontakto su sergančiuoju, taip bus didžiausia tikimybė, kad jis parodys teisingą rezultatą. PGR testą tikslinga atlikti 3 dieną po kontakto.
„Jei bus atliekama anksčiau, labai didelė tikimybė, kad rezultatas bus klaidingai neigiamas“, – sakė profesorius ir pridūrė, kad gavęs neigiamą rezultatą ir pernelyg nusiraminęs žmogus gali nė nežinodamas platinti virusą.
Pasak prof. S. Čaplinsko, ir testai iš seilių, ir greitieji testai su pagaliukais, dedami į nosį, gali būti vienodai naudingi ir teisingi, jei tik yra pagaminti kokybiškai.
Paaugliai virusą platina taip pat, kaip ir suaugę
Kitas daug pasipriešinimo sulaukęs naujausias Vyriausybės sprendimas – galimybių pasas vaikams nuo 12 metų. Pasak profesoriaus, toks sprendimas tikrai gali paskatinti dalį tėvų vakcinuoti savo vaikus, tačiau klausimas, kokias pasekmes šis sprendimas turės ateityje, kadangi visuomenė bus dar labiau suskaldyta.
Visgi, profesorius pabrėžė: paaugliai virusą gali platinti lygiai taip pat efektyviai, kaip ir suaugę.
„Kalbant apie vaikus, daugiausiai dėl kovido į ligonines iš jų atsigula nuo 0 iki 4 metų amžiaus vaikai, o paskui jau paaugliai. Tad atmesti to, kad jie gali aktyviai platinti virusą ir sunkiai sirgti, negalima. Konkrečiai vien šiemet per pirmus 9 mėnesius Europos šalys registravo 170 vaikų ir jaunimo iki 19 metų mirčių nuo koronaviruso. Amerikoje praėjusiais metais visoje šalyje buvo registruota 700 mirčių nuo 5 iki 11 metų vaikų nuo kovido. Palyginimui, ankstesniais metais visoje Amerikoje nuo gripo mirė 200 vaikų. Tad tikrai klysta tie, kurie galvoja, kad visiems vaikams ši liga bus nesunki“, – sakė profesorius.
Be to, daug vaikų po COVID-19 susiduria su liekamaisiais reiškiniais – prasčiau miega, prasčiau mokosi, negali susikoncentruoti ir panašiai.
Net turint daug antikūnų, revakcinacija nepakenks
Nuo šios savaitės sustiprinančią dozę leista gauti ne po 6, o po 4 mėnesių. Tačiau daugumai kyla klausimas, ar praėjus 4 mėnesiams jau reikia revakcinacijos, ar palaukti ilgiau. Pasak profesoriaus, kiekvienam imunitetas susidaro labai skirtingas ir net monozigotiniams dvyniams ta pati vakcina gali sudaryti skirtingą imunitetą.
„Šiuo metu galima pasakyti taip – pas daugumą žmonių patikimas imunitetas išlieka ne ilgiau nei 6 mėnesius, tada reikėtų revakcinuotis. Jei kažkam jau praėjo tas laikas, galima net nesidaryti testo ir susileisti stiprinančią dozę. Kai kuriems imunitetas pradeda blėsti po 4 mėnesių, tad jei dabar yra tas laikotarpis tarp 4-6 mėnesių ir nuogąstauja dėl savo imuniteto, turi lėtinių ligų, onkologinių ligų, patarčiau atlikti antikūnų tyrimus.
Nors mažas antikūnų titras nereiškia, kad neįsijungs atminties ląstelės. Šiuo metu dar negalima pasakyti, kiek antikūnų užtenka vienam ar kitam žmogui. Bendra ekspertų rekomendacija, kad jei yra virš 1000 BAU vienetų RBD baltymui, tikėtina, kad žmogui turėtų užtekti apsaugos. Jei yra mažiau nei 500, tikėtina, kad tikrai neužteks“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
O jei žmogus po antikūnų tyrimo gauna 2000-3000 BAU/ml antikūnų, tačiau po vakcinacijos praėję jau 6 mėnesiai, ką jam daryti?
„Aš siūlyčiau jam nieko nelaukti. Jei yra galimybė dar labiau sustiprinti apsaugą, kodėl to nepadaryti. Kalbos, kad skiepas silpnina imunitetą, yra visiškai nepagrįstos mokslu. Priešingai, kuo stipresnė bus specifinė apsauga, tuo didesnės viruso dozės reikės, kad vystytųsi liga“, – sakė profesorius.
Be to, kuo dažniau virusas patenka į žmonių organizmus, kuo ilgiau ten dauginasi, tuo didesnė galimybė virusui mutuoti. Kuo daugiau žmonių turės stiprų imunitetą ir sudarys virusui mažiau galimybių daugintis organizme ilgai, tuo mažiau galimybių bus atsirasti naujoms mutacijoms.
„Iš esmės dabar turime visiškai kitą pandemiją – kuri buvo Uhano viruso atveju ir delta atmainos atveju. Visiškai kitos viruso savybės, plitimo greitis, kaip jis dauginasi organizme.
Ta pandemija, kuri buvo ką tik atsiradusi, plito 8 kartus greičiau nei gripas. O ši pandemija plinta galbūt net greičiau nei vėjaraupiai. O jais tikriausiai persirgę absoliuti dauguma. Dėl to specialistai sako, kad jei dar nebuvome susitikę, tai dar susitiksime su šiuo virusu kiekvienas iš mūsų. Galbūt net šio sezono metu“, – kalbėjo pašnekovas.