Dabar kai kurie Europos Parlamento (EP) nariai teigia, kad „skiepytis dėl kitų“ visada buvo melas.
Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas savo socialiniame tinkle „Facbook“ pasidalijo Nyderlanduose išrinkto europarlamentaro Robo Rooso „Twitter“ paskelbta žinute: „Europos Parlamente vienas iš Pfizer direktorių man ką tik pripažino: įvedimo į rinką metu vakcinos efektyvumas viruso perdavimo sustabdymui nebuvo bandytas. Taip panaikinamas COVIDo paso teisinis pagrindas. „Skiepytis dėl kitų“ visada buvo melas. Vienintelis COVIDo paso tikslas: priversti žmones pasiskiepyti“.
Tai sukėlė nemažą šurmulį ir daug diskusijų Lietuvoje.
Portalas „Delfi“ susisiekė su profesoriumi S. Čaplinsku ir paprašė plačiau pakomentuoti tai, ką skelbė europarlamentaras.
Vengė nepatogių klausimų
Anot profesoriaus, EP suburta grupė, kurioje europarlamentarai analizuoja, kas ir kaip buvo padaryta, siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją ir kokios turėtų būti išmoktos pamokos, kad ateityje, kilus kitoms pandemijoms, nebetektų kartoti tų pačių klaidų.
Kalbėdamas apie įvairių šalių taikytus apribojimus, siekiant suvaldyti pandemiją, S. Čaplinskas pastebėjo, kad jau seniai buvo išsakyta mintis: visiški karantinai, miestų užrakinimai, praėjus tam tikram laikui pradėjo nešti daugiau žalos negu naudos.
Profesorius pastebėjo, kad kilus pandemijai nebuvo beveik jokios koordinacijos Europos Komisijoje (EK).
„Pavėlavo reaguoti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras ir Pasaulio sveikatos organizacija. Todėl kiekviena šalis pradėjo taikyti savo ribojimus, užsidaryti viena nuo kitos. Jeigu kalbame apie Europos Sąjungą, kaip vieną vienetą, kur yra laisvas žmonių judėjimas ir taip toliau, tai tokie dalykai vargu, ar būtų logiški, juolab, kad puikiai suprantame: tie vadinami COVIDo pasai vis tik negalėjo sustabdyti viruso plitimo.
Kitas klausimas – vakcinos. Jos išsaugojo ne tik gyvybes, bet ir tam tikram momentui sustabdė viruso plitimą. Tai irgi aišku. Bet, kai gal neteisinga žinia buvo paskleista visuomenei, kilo tam tikras žmonių susiskaldymas, kurį Lietuvoje ypač matome. Jeigu žmonės nebegirdi kitos nuomonės arba vengia nepatogių klausimų, tai yra negerai. Jeigu žmogui kyla klausimų, į juos reikia atsakyti. Aš taip matau situaciją, kurią EP dabar ir kelia.
O kiek yra sąmokslo teorijų su farmacinėmis kompanijomis, įskaitant susitarimus dėl kainos, tai čia jau ne medikų specialistų uždavinys tuos klausimus spręsti“, – komentavo S. Čaplinskas.
Anot specialisto, ne jis vienas tvirtino tą patį dėl karantinų, kad maksimalų teigiamą efektą duotų tik 3–4 savaitės. Po to neigiamas efektas gali persverti teigiamą.
Iš dalies paminta svarbi taisyklė
Nepaisant europarlamentaro R. Rooso iškeltų abejonių, profesorius sakė nekeičiantis nuomonės dėl skiepų ir vienareikšmiškai patartų skiepytis nuo COVID-19.
„Bet reikia atminti bendrą taisyklę, kuri iš dalies gal buvo paminta, kad skiepijami sveiki žmonės. Reikia įvertinti kiekvieno žmogaus konkrečią situaciją, atliekant vieną ar kitą medicininę procedūrą, kuri taikytina ir skiepams. Apibendrintai būtų galima pasakyti, kad, kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė pridėtinė skiepo apsaugos nauda – čia abejonių niekam nekyla.
Kitas klausimas, kai kalbama apie jaunus žmones, vaikus ir sergančius atitinkamomis ligomis, reikėtų, kad būtų individualus jų įvertinimas, kaip ir bet kur medicinoje. Dabar atėjo laikas, kad tokiu būdu reikia elgtis ir žiūrėti į žmogų, įskaitant ir revakcinaciją. Ten, kur nekyla abejonės, reikia paraginti žmones, kad skatintų savo imunitetą, negana to, vengtų situacijų, kur gali užsikrėsti ir perduoti virusą kitam, ypač atėjus šaltajam laikotarpiui, kai reikia būti uždarose patalpose“, – sakė S. Čaplinskas.
Į ką buvo nukreiptas galimybių pasas?
Profesorius tikino niekada nepritaręs ir galimybių arba ES COVID pasams.
„Reikia suprasti, kur yra atsako į pandemiją prioritetas. Prioritetas turėtų būti veikla, kuri efektyviausia ten, kur užsikrėtimų ir sunkios ligos rizika yra didžiausia: ligoninėse, slaugos namuose, reikia kreipti dėmesį į senjorus, žmones su tam tikromis patologijomis. Juos pirmiausia reikia apsaugoti, neatnešti jiems viruso, kad jie jo nepasigautų, stiprinti jų imuninę sistemą, taip pat kuo greičiau paskiepyti.
Ar į tai buvo nukreiptas galimybių pasas, ar į tai, kad skatintų skiepytis jaunus, sveikus, judančius žmones? Jų skiepijimas taip pat yra svarbus, nes jie atneša infekciją rizikos grupės žmonėms. Bet, jeigu rizikos grupės žmonės bus nepakankamai apsaugoti, mažiau paskiepyti, tai galimybių pasas turbūt nepadės jiems maksimaliai išvengti ligos“, – paaiškino S. Čaplinskas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį į Skandinavijos šalis, kuriose perteklinis mirtingumas yra daug mažesnis arba netgi išvis jo išvengė, nes pirmiausia paskiepijo ir saugojo savo senjorus ir neuždarė taip plačiai visuomenės, nesužlugdė sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo.
„Užtai ir kelia klausimą EP dėl perteklinio mirtingumo: ar jis tikrai dėl COVID'o, ar dėl atsako į COVID'ą? Reikėtų suprasti, kad čia nekalbama apie tai, kad, ko gero, žmonės mirė nuo skiepo. Greičiausiai ne todėl buvo perteklinis mirtingumas, bet dėl to, kad buvo neprieinamos sveikatos priežiūros paslaugos. Jeigu ši prielaida neteisinga, tai specialistai turi išsklaidyti tą nuogąstavimą. Esmė, žiūrint į priekį, ką ir kelia EP, yra pasimokyti iš praėjusios pandemijos“, – teigė profesorius.
Anot jo, europarlamentarai sukilo todėl, kad negavo atsakymų į jų keliamus klausimus.
„Klausti yra logiška, lygiai taip pat, kaip teikti vienokias ar kitokias rekomendacijas savo atsakomybės ir kompetencijos rėmuose, ką padarė Floridos gubernatorius. O parodyti, ar jis teisus, ar ne – kitas reikalas. Tegul tada specialistai kritikuoja ir pateikia kontraargumentus“, – mano S. Čaplinskas.