Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad vienas iš pagrindinių dabar nagrinėjamų klausimų yra kodėl Lietuvoje stringa pagyvenusių žmonių vakcinacija ir ką daryti, kaip dar įtikinti rizikos grupei priklausančius būtinybe skiepytis.
Tikriausiai nėra prasmės lygiuotis į Skandinavijos šalis, kurios pasiekė pagyvenusių žmonių grupėje vos ne šimtaprocentinius pasiskiepijimo nuo koronaviruso rodiklius. Viena vertus, tai yra išraiška brandžios visuomenės, kurios kiekvienas narys jaučia atsakomybę ne tik neužsikrėsti, bet ir neužkrėsti kitų. Kita vertus, tai rodo aukštą visų partijų politinę kultūrą, kada tiek valdantieji, tiek opozicija vieningai suremia pečius, kada reikia spręsti šaliai gyvybiškai svarbius klausimus.
Pas mus, deja, viskas atvirkščiai – kuo didesni iššūkiai iškyla, tuo didesnės politinės rietenos. Tą stebime vos ne kiekvieną dieną ir jau darosi koktu, kai dėl visko kaltinama vien tik Vyriausybė. Man nuoširdžiai gaila visų medikų, ypač šeimos gydytojų, kurie tikrai dėjo milžiniškas pastangas, kad įtikintų didžiąją dalį visuomenės skiepytis. O tuo metu Seime buvo organizuojamos antivakserių konferencijos, kai kurie Seimo nariai pastoviai skleidė visišką dezinformaciją apie žmogaus imuninę sistemą, skiepus ir darė viską, kad Lietuvos gyventojai nesiskiepytų. Tai kokių rezultatų po viso šito reikia tikėtis?
Sakyčiau, mums dar labai pasisiekė, kad pagal vakcinavimo rodiklius Lietuva tiek pasaulio, tiek Europos šalių kontekste atrodo labai gerai. Aišku, turime pripažinti, kad mūsų vakcinavimo kampanijos Achilo kulnas yra pagyvenusių žmonių grupė, kuri, nepaisant įvairiausių įkalbinėjimų, kažkodėl nenori vakcinuotis. Kaip tą problemą išspręsti? Taikyti pyrago ar botago metodus?
Kinijoje, jei koronavirusu užsikrėtęs pilietis nesilaikė visų draudimų ir užkrėtė kitus, sodinamas į kalėjimą, kad galėtų apmąstyti savo nusikalstamą poelgį. Indonezijos prezidentas nesiskiepijimo problemas sprendžia dar radikaliau – nenorintiems skiepytis teks tris metus izoliuotis kalėjimo kameroje, po ko tikrai atsiras noras skiepytis. Australija, JAV, Lenkija siūlo visiems dalyvauti skiepų loterijoje ir laimėti milijonus.
Lietuvoje kai kurie politikai generuoja idėją skatinti senjorus skiepytis, išmokant jiems 100 eurų premijas. Kiek man teko kalbėtis su šeimos gydytojais, nuomonės pakankamai skirtingos. Juk asmuo, kuris atsisako skiepytis, daro žalą ne tik savo sveikatai ir galbūt gyvybei, bet gali užkrėsti, susargdinti ar net tapti kito asmens netiesiogine mirties priežastimi. Todėl tokius reikėtų ne premijuoti, o taikyti griežčiausias izoliavimo priemones.
Turiu vis dėlto pasakyti, kad gan didelė dalis šeimos gydytojų vis dar neprarado vilties, jog gal dar pasiseks senjorus įtikinti skiepytis. Beje, kai kas pareiškė nuomonę, kad reikėtų aktyviai įtraukti ir bažnyčią. Juk ne visi kunigai galvoja, kad su skiepu į kūną patenka ir velnias.
Manyčiau, dėmesio vertas buvo pasiūlymas, kad reikėtų premijuoti savivaldybes, pasiekusias geriausius skiepijimo rezultatus. Kadangi šiuo metu esu sodyboje, kaimo krautuvėje išgirdau dviejų vietinių gyventojų, atėjusių eilinį kartą pirkti alaus, pokalbį: „Ar skiepysies už 100 eurų?“ „Žinai, palauksiu – po kurio laiko mokės ir du šimtus“.
Aišku, sprendimai politikų rankose. Juk už penkis šimtus tikrai pasiskiepys visi. Klausimas tik, ar to reikia.
Įsijungęs televizorių, vėl eilinį kartą girdžiu, kad dėl visų Lietuvoje nelaimių kalta mūsų Vyriausybė. Seimo opozicijai viskas aišku: buvo padarytos grubios komunikavimo klaidos. Vyriausybė neatrado kelio į kiekvieno net ir kasdien perkančio alų kaimo krautuvėlėj širdį.
Vargas su mūsų politikais. Dieve, atleisk visas būtas ir nebūtas kaltes Šimonytei, Dulkiui ir kitiems nusidėjėliams ir apsaugok mus nuo kepenių, vėgėlių, kitų panašaus plauko veikėjų ir labai prašau, padaryk, kad Seime būtų kuo mažiau kvailių. Amen.