Tik viena galime palinkėti naujajam sveikatos apsaugos ministrui – reikšdami nuoširdžią užuojautą, raginame nepasiduoti ir nepalūžti. O problemų ratas tikrai įspūdingas.
Jeigu nebuvo tinkamai pasiruošta pirmajai koronaviruso bangai, kai neturėjome praktiškai jokių reikiamų rezervų apsaugos priemonių ir diagnostinių testų koronavirusui nustatyti, tą dar galima buvo atleisti, nes ir kitos pasaulio šalys dar mažai turėjo informacijos apie klastingą naują infekciją. Bet tikrai negalima atleisti, kodėl nebuvo tinkamai pasiruošta antrajai koronaviruso bangai, dėl ko visa eilė priemonių, skirtų suvaldyti COVID-19, pradėtos naudoti pavėluotai ar neadekvačiai, ignoruojant mokslininkų pateikiamas epidemiologines prognozes. Deja, dabar turime užsikrėtimų skaičių, augantį eksponentine kreive. Tai didžiulė problema, kurios sprendimui tikrai reikalingas Heraklis.
Nenusisekė valdantiesiems ir mėginimai įtikinti Lietuvos gyventojus gydytis tik pigiausiais vaistais. Nuo pat savo kadencijos pradžios Aurelijaus Verygos pradėta taikyti „naujoji vaistų politika“ sukėlė visišką chaosą, apie ką kalba jau ne tik gydytojai, bet ir pacientų organizacijos, politikai.
Bandymas visokeriopai kompromituoti rajonų gydymo įstaigas bei jose dirbančius gydytojus tikrai nepadidino gydytojų autoriteto pacientų akyse. Rezultatas – rajono gydymo įstaigų taip ir nepasisekė redukuoti, o gydytojai liko apspjaudyti.
Tikriausiai naujajai Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei reikės įdėti daug pastangų, kad atstatytų žmonių pasitikėjimą organizacija, kuri pastoviai melavo visuomenei, pirko diagnostinius testus 4 kartus brangiau ir net 24 kartus brangiau mokymo kursus, negu buvo siūloma rinkoje ir t. t.
Matyt, kad daugumai Lietuvos medikų ne tik gaila, bet ir pikta, kad iki ausų apsidirbęs (interpeliacija, pastovūs privačių ir viešųjų interesų konfliktai, sveiku protu nesuvokiami viešieji pirkimai ir t. t.), vienmandatėje rinkiminėje apygardoje beviltiškai pralaimėjęs A. Veryga, vėl rodys savo veidelį su paslaptinga Monos Lizos šypsena naujame Lietuvos Seime. Nedžiugina ir tai, kad Seime vėl matysime pagrindinį Lietuvos sveikuolį ir antivakserį Dainių Kepenį, kuris toliau bandys agituoti už sveiką gyvenimo būdą, maudantis žiemą jūroje ir atsisakant visų skiepų.
Bet ko mes, šeimos gydytojai, norime iš naujos ministerijos vadovybės? Bandykime atstatyti ministerijos ir gydytojo autoritetą. Nueinanti ministerijos vadovybė daug postringavo apie mobingą, bet realybėje tiek medicininių įstaigų vadovybė, tiek eiliniai gydytojai pastoviai jautė iš ministerijos vadovų pusės psichologinį spaudimą. Bet kokia nuomonė, neatitinkanti ministro pozicijos, buvo laikoma iš principo neteisinga ir vos ne asmeniniu pono Verygos įžeidimu. Vyravo ne diskusijų, pasikeitimo nuomonėmis, o draudimų ir gąsdinimų bausmėmis atmosfera.
Prisiklausėm ir apie rajonų gydytojų labai žemą kvalifikaciją, nemokėjimą taisyklingai dėvėti kaukes ir apie tai, kad rajonų ligoninėse vos ne visi ligoniai miršta nuo infarktų ar insultų ir panašiai. Vienas iš svarbiausių uždavinių naujajai ministerijos vadovybei – racionalizuoti išbalansuotą vaistų politiką. Kad nuo pat kadencijos pradžios A. Verygos vykdyta vaistų reforma yra ne tik neracionali, bet ir tam tikrais atvejais gali sudaryti grėsmę pacientų sveikatai, o gal ir gyvybei, buvo kalbėta iš televizijos ekranų, per radijo laidas, rašyta spaudoje, surengti pacientų piketai prie ministerijos ir Vyriausybės rūmų, išplatintas Lietuvos pacientų organizacijų atstovų laiškas ministrui. Juk kas ketvirtį buvo keičiami kompensuojamų vaistų kainynai, pastoviai išbraukiant iš kompensuojamų vaistų sąrašo medikamentus, kurie davė puikų gydymo efektą, įėjo į įvairias gydymo schemas.
Tikriausiai taip pat ne apie pacientų gydymo kokybę galvojo A. Veryga, kai išleido eilinį abejonių keliantį įsakymą dėl „pirmo paskyrimo“, kada, skiriant pirmą kartą vaistą, kompensuojamas tik pats pigiausias medikamentas, o jeigu jis netinka, tai už kitą vaistą (tos pačios grupės) pacientas privalo mokėti pilną kainą.
Gydytojų nuomone, ministerijos vadovybės vaistų srityje problemos buvo kuriamos dirbtinai. Juk yra paprastas sprendimas – visi tos pačios grupės vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga kompensuojami vienodai. Iš tos grupės vaistų gydytojas paskirs tik vieną vaistą, todėl jokio finansinio nuostolio valstybei nebus net jei toje grupėje yra 10 vaistų ir visi bus kompensuojami.
Negalima iš šeimos gydytojo atimti teisę skirti pacientui tinkamą individualizuotą gydymą. Ministerijos pagrindinis uždavinys ne išbraukti iš kainyno vaistus, o tik papildyti naujai atsirandančiais medikamentais. Gerai žinoma, kad optimaliai funkcionuojanti šeimos medicina gali išspręsti iki 80 proc. visų sveikatos problemų. Bet tam būtina, kad gydytojo rankos nebūtų pančiojamos draudimais skirti tam tikrus tyrimus. Būtina taip pat praplėsti leidžiamų išrašyti vaistų sąrašą.
Pastovūs visokių pažymų išrašinėjimai tikrai neprisideda prie darbo kokybės gerinimo. Turime viltį, kad naujoji ministerijos vadovybė pradės konstruktyvų dialogą su medikų bendruomene bei pacientų organizacijomis.