Sudarėme sąlygas plisti ligoms
Prof. S. Čaplinskui laidoje buvo užduotas klausimas – ar jau galime džiaugtis, kad įveikėme pandemiją? Pasak pašnekovo, dauguma žmonių jau susidūrė su COVID-19, ne tik pasiskiepijo, bet ir spėjo persirgti po 3 vakcinų.
„Jei galvojame, kad įveikimas bus toks, kad virusas išvis dings iš Lietuvos ar žemės paviršiaus, tai to niekada nebus. Paprasčiausiai išmokome, arba dar turėsime išmokti su juo gyventi. Netekome daugybės žmonių, be to, vis dar neaiškus yra ilgasis kovidas, kai simptomai lieka persirgus. Kodėl tie liekamieji reiškiniai išlieka pakankamai ilgai. Ir, žinome, kad galime užsikrėsti pakartotinai“, – sakė profesorius.
Profesoriaus teigimu, reikia tikėtis, kad koronavirusas nepradės smarkiai mutuoti, o apie kalbėti apie naują karantiną ir didžiulius ribojimus rudenį būtų neprotinga.
Mokslininkai kalba, kad pradėjome gyventi pandemijų metais. Prof. S. Čaplinskas šiam teiginiui pritaria.
„Tai, kad gyvename pandemijų metais, arba tai, kad mes su civilizacija sudarėme galimybę atgimti senoms infekcinėms ligoms ir atsirasti naujoms – seniai rašiau savo publikaciją apie tai. Taip yra dėl daugybės priežasčių“, – sakė pašnekovas.
Viena iš priežasčių – žmonės vis labiau artėja prie laukinės gamtos ir į ją kišasi. Kaip pasakoja profesorius, vieni virusai pažeidžia augalus, kiti tam tikrus gyvūnus, dar kiti – žmonės. Kai per daug lendame į laukinę gamtą, sudarome galimybes virusams peršokti rūšinį barjerą. Taip nutiko su COVID-19, kai virusas iš šikšnosparnių peršoko į žmones, ar su beždžionių raupais, ŽIV infekcija.
„Kita priežastis yra kelionės, taip pat atsisakymas skiepytis, neteisingas antibiotikų vartojimas – galima būtų tęsti šias priežastis, kodėl mes, žmonės, sudarėme galimybes virusams ar bakterijoms daugintis ir mus pažeisti“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Gali grįžti seniai pamirštos ligos
Būtent apie sumažėjusias skiepų apimtis specialistai pastaruoju metu primena itin dažnai. NVSC duomenimis, lyginant 2020 m. ir 2021 m., skiepijimo apimtys nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės 2 m. amžiaus grupėje sumažėjo nuo 90,11 iki 88,41 proc., o 7 m. – nuo 90,53 iki 88,37 proc. Rekomenduojama, kad nuo tymų pasiskiepijusių asmenų dalis visuomenėje siektų ne mažiau kaip 95 proc.
Prof. R. Kėvalas pasakoja, kad tenka susidurti su vaikais, kurie atvažiuoja į ligoninę po nedidelės traumos, bet paaiškėja, kad jie neskiepyti ne tik nuo stabligės, o ir nuo visų kitų ligų.
„Neseniai buvau kongrese, šalia sėdėjome su jaunu lietuviu kolega. Aš jo paklausiau, kokie jam kyla pagrindiniai iššūkiai darbe. Jis pasakė – atsisakymas skiepytis“, – sakė profesorius.
Pasiskiepijusių nuo tymų žmonių turi būti bent 95 proc., tik taip liga bus saugiai valdoma. Pašnekovas priminė, kad 2019 metais per tymų protrūkį buvo nustatyti 834 šios ligos atvejai, protrūkis kilo ir Kauno klinikose. Tuo metu vakcinacija nuo tymų siekė 92 proc. O šiuo metu Lietuvoje vakcinacija nuo tymų yra apie 88 proc., kai kuriose regionuose siekia vos 85 proc.
„Tai tikrai gana didelis iššūkis, nes tymų užkrečiamumas didelis, belieka laukti tik infekcijos šaltinio. Apskritai, kalbant apie nesiskiepijimo tendencijas galėčiau išvesti paralelę su socialinių tinklų aktyvumu. Nes vienas iš esminių faktorių yra antivakserių judėjimas, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Šios tendencijos stebimos per paskutinius 20 metų“, – sakė prof. R. Kėvalas.
Prie sumažėjusių vakcinacijų skaičiaus prisidėjo ir pandemija bei karantinas, mat tuo metu profilaktinių patikrinimų sumažėjo apie 20 proc. Būtent dėl sumažėjusių patikrinimų galėjo sumažėti ir vakcinacijų skaičius.
„Šiuo metu vėl galime turėti tas ligas, kurių aš arba nemačiau, arba matė tik mano mokytojai – tai yra difterija, hemofilus influenza, meningitas, epiglotitas, kur aš mačiau ne vieną mirštantį vaiką nuo šios baisios ligos, jau nekalbu apie poliomelitą, stabligę, kokliušą, žaibinį meningokoką. Tai yra tos ligos, kurias galima suvaldyti skiepais. Deja, žmonės vaikus atsisako skiepyti nuo visko“, – laidoje kalbėjo prof. R. Kėvalas.
Dėl vieno nevakcinuoto vaiko – didžiulė rizika sergantiems vėžiu vaikams
Vaikiškos ligos pavojingos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Pasak profesoriaus, suaugusieji itin sunkiai serga vėjaraupiais, tymais. Pasiskiepijus išsivysto imuninis atsakas, tad užsikrėtus nevyksta infekcinės ligos procesas organizme. Nepasiskiepijus – atvirkščiai, šis procesas gali vystytis itin greitai. O kokia linkme jis pakryps, priklauso nuo įvairių aspektų.
„Kartais gali būti pasekmė mirtis. Jau nekalbu apie hemofilus influenza, meningitą, epiglotitą, šias ligas jau pamiršome, nes Lietuvoje vakcinacija pradėta nuo 2005 metų. Meningokoku turėjome didžiausią sergamumą Europoje. Kokliušas, difterija, stabligė – tai yra mirtinai pavojingos ligos, jomis negalima natūraliai persirgti, tai daugiau nei rusiška ruletė. Kai kurių ligų mirštamumas yra 80-90 proc.“, – pasakojo gydytojas.
Dar viena blogybė nepasiskiepijus – pradėjus karščiuoti, gydytojams daug sunkiau nustatyti ligą.
„Jei žmogus vakcinuotas, drąsiai galime atmesti mano minėtas ligas. Jei atvažiuoja kūdikis, kuris karščiuoja ir yra nevakcinuotas, mes turime galvoti dar ir apie šias ligas, o jų išeitis gali būti „čia ir dabar“ – letali. Labai apkrauname ir sveikatos apsaugos sistemą, nes turime juos izoliuoti, sekti, atlikti daugybę tyrimų“, – kalbėjo prof. R. Kėvalas.
Negana to, nepasiskiepiję sukelia didžiulį pavojų tiems kūdikiams, kurie dėl savo amžiaus dar negali būti skiepijami.
„2019 metais dėl nevakcinuoto vaiko tymų protrūkis kilo Onkologijos ir hematologijos klinikoje. Įsivaizduojate, kokia tai didžiulė problema? Vaikai, kurie serga onkologinėmis, kraujo ligomis, gauna chemoterapiją, imunitetą slopinančią terapiją, ir prie to prisideda dėl kažkokio tėvų neatsakingumo ir tymų protrūkis“, – problemas vardijo profesorius.
Ragina nepraleisti pro akis naujų pokyčių
Prof. S. Čaplinsko teigimu, apie tai, kad užkrečiamos ligos vėl atgims, buvo kalbama jau seniai. Tačiau socialiuose tinkluose vis tiek atsiranda netikinčių šia grėsme.
„Nereikia žmonių nei gąsdinti, nei per daug verkti, nei tik konstatuoti faktus – dažniausiai apsiribojama tik pasakymu, kas gali nutikti. Bet sprendimų priėmėjams jau seniai laikas buvo padaryti tam tikrus sprendimus, turėti aiškias programas, kaip susidoroti su šiuo iššūkiu, kuris niekur nedings ir bus tik gilesnis“, – sakė pašnekovas.
Pasak prof. S. Čaplinsko, dabar tikimybė užkrečiamųjų ligų protrūkiams yra dar didesnė nei 2019 metais. Be to, įtaką gali padaryti ir karas Ukrainoje.
„Kelios problemos susideda į vieną, jau nekalbant apie kai kuriuos nevykusius politinius sprendimus, kurie grįžta bumerangu. Vėlgi, grįžtame prie to paties, turi būti aiškios finansuojamos komunikacijos programos, įtraukiant socialinius tinklus“, – sakė pašnekovas.
Tačiau ar gali būti taip, kad pasaulį netikėtai užklups dar viena nežinoma liga, kuri taps nauja pandemija?
Profesoriaus teigimu, mikro pasaulis taip evoliucionuoja, kad reikėtų nepraleisti pro akis naujų pokyčių. Tiek beždžionių raupai, tiek ŽIV virusas ilgą laiką plito nepastebimai, kol nepateko į vyrų grupę, kuri labiau rūpinosi savo sveikata.
„Jie atkreipė dėmesį, kad kažkas ne taip. Vienu atveju imunitetas keistai sutrikęs, kitu atveju – keisti bėrimai lyties organų srityje. Taip buvo atpažintos abi ligos, kai jos jau plito nepastebimai“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Kad prasidėtų protrūkis, reikia tik infekcijos šaltinio
Prof. R. Kėvalo teigimu, norėtųsi, kad tėvai pagaliau patikėtų medicina ir neberizikuotų savo vaikų sveikata.
„Ne kartą man teko atlikti analizę bylų mirusių vaikų nuo ligų, kurias buvo galima kontroliuoti, išvengti dėl vakcinacijos. O bylų esmė buvo tokia, kad buvo kaltinami šeimos gydytojai, kurie nepakankamai aiškiai paaiškino, kodėl reikia vakcinuotis. Tiesiog kartais žmonės iš kvailumo ar mandrumo nori sugalvoti naujo. Deja, žemė yra apvali ir mes neturėtume kalbėti apie plokščią žemę. Nors visai neseniai sužinojau, kad yra ir tokia draugija, kurie tikrai tuo tiki“, – sakė gydytojas.
Visgi, net ir po ligos kai kurie tėvai nepakeičia nuomonės dėl skiepų.
Profesorius primena, kad Ukrainoje skiepijimo apimtys itin mažos, o nuo kai kurių ligų vaikų vakcinacija ten siekia vos 76 proc.
„Dabar reikia tik infekcijos šaltinio. Perdavimas yra labai greitas, tymų užkrečiamumas yra žymiai didesnis nei omikrono“, – perspėjo vaikų ligų gydytojas.
Prof. S. Čaplinskas patarė „įjungti protą“ ir nepasiduoti melagienoms bei labiau mylėti save – stiprinti sveikatą būnant gamtoje, aktyviai leidžiant laiką.
„Tėvams, kurie tikrai myli savo vaikus, reikėtų nepamiršti, kad vaikas pats negali priimti sprendimo, pasiskiepyti, ar ne. Tėvai turėtų priimti sprendimą pasitarę su šeimos gydytoju“, – sakė pašnekovas.