Polimikrobinė kvėpavimo takų infekcija nėra konkrečios ligos pavadinimas – tai abstraktus būklės apibūdinimas. Pasak profesoriaus, už tokio apibūdinimo gali slėptis plaučių uždegimas, bronchitas, bronchektazės ar, rečiau – uždegiminis skystis pleuros ertmėje.
Kvėpavimo takams taip pat priklauso nosiaryklė ir prienosinės veido daubos (sinusai). Jų uždegimas taip pat gali būti reikšmingas.
Žodis polimikrobinė įvardija daugiau nei vieną ligos sukėlėją.
„Dažniausiai kažkas blogo plaučiuose prasideda nuo virusinės respiracinės infekcijos, tada virusinė infekcija paskatina rastis bakterijinę infekciją. Pavyzdžiui, gripo virusas susilpnina imuninę sistemą ir tada prasideda bakterinis uždegimas, tai irgi polimikrobinė infekcija. Gali būti ir dvi bakterijos, dažnai taip nutinka lėtinio bronchito ar bronchektazių atveju“, – paaiškino prof. E. Danila.
Bronchitas – labai dažna, bet, kol nėra komplikacijų, gyvybei pavojaus nekelianti liga. Bronchitas gali būti ūminis arba lėtinis. Pastarasis – nepaūmėjęs (remisijos fazėje) arba paūmėjęs.
Ūminė virusinė respiracinė infekcija gali komplikuotis ūminiu bronchitu, lėtinės plaučių ligos paūmėjimu arba plaučių uždegimu, o jis kai kuriais atvejais gali būti mirtinas.
„Ūminės virusinės respiracinės infekcijos komplikacijų gali būti įvairių, nuo lengviausių iki sunkiausių. Pačios lengviausios, kai gleivės (skrepliai) tampa pūlingos ar įvyksta laikinas bronchų spazmas, bronchų obstrukcija. Tai dažniausiai rodo jau esant ūminį bronchitą. Žmogui tai nemalonu, bet nėra mirtina. Tokiu atveju skiriamas gydymas, gali būti antibiotikai, bronchus plečiantys vaistai, kosulį slopinantys vaistai, jei kosulys labai vargina ir neleidžia išsimiegoti.
Daug rimtesnė kosulio komplikacija yra plaučių uždegimas. Jis visada gydomas antibiotikais“, – kalbėjo gydytojas pulmonologas E. Danila.
Tačiau profesorius ramina – daugeliu atveju ūminės virusinės respiracinės infekcijos komplikacijų neįvyksta, užtenka pailsėti, save patausoti, kol liga praeina.
Kaip išsivysto plaučių uždegimas?
Plaučių uždegimu galima susirgti dviem būdais – esant ligoninėje (tai vadinama hospitaline pneumonija) ir visuomenėje. Visuomenėje dažniausiai susergama po ūminės virusinės respiracinės infekcijos.
„Tiems, kurie suserga visuomenėje, plaučių uždegimas dažniausiai prasideda ūmine virusine respiracine infekcija, kuri pažeidžia visus gynybinius mechanizmus bronchuose. Patį plaučių uždegimą įprastai sukelia bakterijos, kurios normaliai gyvena žmogaus nosiaryklėje. Įprastai nosiaryklėje gyvena iki 200 skirtingų rūšių mikroorganizmų. Dalis jų, kai kurie dažniau, kai kurie rečiau, gali sukelti plaučių uždegimą“, – sakė pašnekovas.
Yra ir retesnių atvejų, kai plaučių uždegimą be prieš tai buvusios ūminės virusinės respiracinės infekcijos sukelia legionelės. Jomis užsikrečiama įkvėpus užterštų vandens garų. Kitos bakterijos, kurios gali sukelti plaučių uždegimą be prieš tai buvusios virusinės infekcijos, yra mikoplazmos. Jų sukeliamo plaučių uždegimo atvejų pastaruosius metus yra ypač daug.
Kas vyksta, kai prasideda plaučių uždegimas?
Profesorius pasakoja, kad plautis yra tarsi kempinė, pilna oro. Šis organas yra porėtas, o mažiausia jo dalis, alveolė, yra pilna oro, prie jos sienelės prisiglaudusi kraujagyslė. Deguonis iš alveolės patenka į kraujagyslę ir yra išnešiojamas po visą organizmą, tokiu būdu užtikrinamas visų organų aprūpinimas deguonimi.
Tačiau kai bakterijos, kai kuriais atvejais ir virusai, patenka į plaučius, prasideda plaučių uždegimas.
„Tai yra imuninė reakcija ir kova su šiuo sukėlėju. Į plaučius iš kraujo pradeda plūsti uždegimo (imuninio atsako) ląstelės, kurių paskirtis nugalėti plaučių uždegimo sukėlėją. Priklausomai nuo sunkumo, dalis ar net dauguma alveolių užsipildo šiomis uždegimo ląstelėmis ir uždegiminiu skysčiu.
Dažniausiai plaučių uždegimas nebūna sunkus ir vyksta tik viename plautyje ar tik vienoje plaučio skiltyje, todėl tik dalis alveolių yra pažeidžiama. Tokiu atveju organizmo aprūpinimas reikiamu deguonies kiekiu gali ir nesutrikti. Kai daugumą alveolių užpildo uždegiminis skystis, deguonies apykaita pakankamai vykti nebegali, organizmui pradeda trūkti deguonies“, – sakė profesorius.
Kai kuriems plaučių uždegimas daug pavojingesnis
Mirties tikimybė nuo visuomenėje įgyto plaučių uždegimo yra apie 10 proc.
Bet kai kurioms žmonių grupėms tikimybė mirti yra daug didesnė.
Pasak prof. E. Danilos, didesnės rizikos grupėje yra vyresni žmonės, taip pat sergantys sunkiomis gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, inkstu nepakankamumu, taip pat tie, kurie laikosi vegetariškos, veganiškos dietos ir jų kūno svoris mažesnis už optimalų.
Tokių žmonių rizika mirti nuo plaučių uždegimo yra daug didesnė ir gali siekti net 30–40 proc. Taigi, kai organizmas nusilpęs, su liga kovoti daug sunkiau. Verta prisiminti, kad ir vienas didžiausių kūno priešų, tai yra stresas, visada susilpnina imuninę gynybinę sistemą ir sudaro prielaidas susirgti plaučių uždegimu.
Apie plaučių uždegimą įspėja į virusinę infekciją panašūs simptomai – kosulys, pakilusi temperatūra, dažnesnis ir sunkesnis kvėpavimas, silpnumas. Tokiu atveju būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.
