Kaip LNK Žinioms sakė prof. J. Kalibatas, magnetinės audros tikrai gali būti jaučiamos dėl suprastėjusios sveikatos.
„Gyvename šioje planetoje, esame gyvosios gamtos sudėtinė dalis, todėl niekur nepabėgsime nuo saulės geomagnetinių audrų. Jos sutrikdo mūsų magnetinį lauką, kuris yra pagrindinė apsauga nuo visų blogybių, sklindančių iš kosmoso.
Todėl yra poveikis nervų, širdies ir kraujagyslių sistemai, neuroenokrininei reguliacijai. Dalis žmonių, ypač pagyvenusių, sergančių lėtinėmis ligomis, nėščiosios, jaučia dažniau ir stipriau geomagnetinių audrų poveikį“, – kalbėjo pašnekovas.
Profesoriaus teigimu, mokslininkų tyrimai buvo atlikti įvairiose šalyse. Jie nustatė, kad kai yra stiprios geomagnetinės audros, insulto ir infarkto rizika padidėja net iki 20 proc.
Tad ką daryti, kad šis laikotarpis praeitų lengviau? Profesorius sako, kad padėti gali tik sveikas gyvenimo būdas.
„Nereikia dirbti visą dieną sode, nebūkite visą dieną tiesioginiuose saulės spinduliuose. Šiomis dienomis patariama nevartoti labai aštraus, labai sūraus maisto. Druska sukaupia skysčius, jie kelia kraujospūdį. Mažiau jaudintis, daugiau miegoti, nekonfliktuoti.
Mano pagrindinis patarimas yra nebijoti. Jei save nuteikiate, kad kažkas turi būti blogai, taip ir nutinka. Stresas sveikatai ne draugas. Streso hormonai kelia kraujospūdį, o tada tikrai didesnė rizika insultui ir infarktui. Kažkokie ypatingi papildai šiomis dienomis nepadės, todėl geriau tiesiog negerkite alkoholio, nerūkykite“, – kalbėjo prof. J. Kalibatas.
Visą LNK Žinių pokalbį rasite čia:
Kiek anksčiau apie magnetines audras „Delfi“ yra rašęs ir šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
„Magnetinės audros egzistuoja, kaip tik dabar mes įžengėme į eilinį 11 metų Saulės aktyvumo ciklą, kurio pikas bus pasiektas 2025 metais, bet ar tikrai mes visi pavirstame barometrais ir kuo toliau, tuo labiau jaučiame aplinkos fizikinių konstantų pokyčius? Ar tai tik saviapgaulės triukai ir konspiracijos teorijos?“, – sakė V. Morozovas.
Pasak gydytojo, buvo net keli bandymai nagrinėti galimų simptomų sąsajas su magnetinio lauko pakitimais.
„Ir infarktų paplitimą tyrė, ir širdies susitraukimų dažnio rodmenis nuo išmaniųjų apyrankių, ir nuovargio bei silpnumo išraiškų pasiskirstymą dienomis, ir net tviterio žinutes apie galvos skausmą – visų įrodymai skystoki. Lyg ir didėja per tas magnetines audras širdies susirgimų ir galvos skausmų dažnis, ir net žinučių apie kamuojamą galvos skausmą socialiniuose tinkluose daugiu parašoma, tačiau...
Širdies susitraukimų dažnio skaičiavimas neatsižvelgė į fizinį aktyvumą ir treniruotumą. Gal prie krūvio neprisitaikę tiriamieji tiesiog daugiau lakstė tomis dienomis po gatves ir pievas. Tviterio žinutės apie galvos skausmą, visų pirma, visiškai neskirstė jo pagal priežastis, kas jį sukėlė: ar nenoras mylėtis, ar JAV prezidento rinkimų rezultatai. Visų antra – nepaisant keliasdešimt milijonų imties, jokio statistinio patikimumo negauta. Nors tyrimo idėja, sutikite, žavi“, – rašė V. Morozovas.
„Tokia mūsų prigimtis – ieškoti nemaloniems pojūčiams paaiškinimo, kai reiškiniai nepriklauso nuo mūsų valios ir veiksmų. Tam, kad nereikėtų imtis jokių priemonių situacijai tvarkyti. Cholesterolis nuo genetikos. Kraujospūdis nuo amžiaus. Svoris nuo medžiagų apykaitos. O Zosės galvos skausmas – nuo magnetinių audrų. Ne nuo aukšto kraujospūdžio, nuo kurio ji vaistų negėrė. Ir ne nuo pakelio cigarečių per pusdienį. Ir ne nuo dešimtmečius nemankštintų kaklo raumenų“, – rašė V. Morozovas.