Praėjo 85-eri metai nuo tos dienos, kai šaltą gruodį Polocko gatvėje pradėjo veikti ligoninė ir institutas, pavadintas Kovos su vėžiu komiteto Vilniaus miesto sergančiųjų vėžiu tyrimo-gydymo institutu, o nuo 1934 metų minėto komiteto nutarimu Institutą imta vadinti Vilniaus kovos su navikais tyrimo-gydymo institutu. Šiandien šios institucijos darbą tęsia garbų jubiliejų minintis Nacionalinis vėžio institutas.
NVI vadovas Feliksas Jankevičius sako, kad nueitas ilgas kelias, tačiau pabrėžia, kad priešaky – dar daug iššūkių.
„Šiandien jau turime daugiaprofilininę kliniką, kurios pagrindą sudaro pagrindinių vėžio lokalizacijų padaliniai – krūties, plaučių, virškinamojo trakto, ginekologijos ir urologijos, galvos, kaklo – kuriuose taikomas šiuolaikinis gydymas aukštomis technologijomis. Onkologijoje dažniausiai taikoma trijų gydymo formų kombinacija – chirurgijos, radioterapijos ir chemoterapijos. Džiaugiuosi, kad visi šie gydymo būdai labai sėkmingai atliekami ir Lietuvos pacientams“, - pabrėžė profesorius.
Pašnekovo teigimu, NVI misija betarpiškai susijusi su moksliniais tyrimais.
„Turime MTC – mokslinių tyrimų centrą – kuris šiandien atlieka įvairiapusius mokslinius tyrimus. Kai kurie jų susiję su nano technologijomis, kiti – molekuline biologija, genetiniais tyrimais bei pažangiausia imunoterapija. Labai noriu pasidžiaugti, kad šiandien MTC mokslininkai gali nustatyti genetines pažaidas, kurių pagrindu taikoma biologinė terapija. Įvaldę aukščiausias molekulinės diagnostikos technologijas šie specialistai sugeba identifikuoti pacientus, kuriems būtų naudingas vienas ar kitas taikinių terapijos būdas. Tai labai efektyvus ir brangus būdas, tačiau jis taikomas tik tiems pacientams, kurie turi konkrečią genetinę pažaidą“, - aiškino F. Jankevičius.
Tačiau panacėjos nuo vėžio vis dar nėra.
„Visi gyventojai laukia pažangos vėžio gydyme – mirtingumo ir sergamumo mažėjimo. Deja, kol kas dar negalime pasidžiaugti labai gerais rezultatais. Viena priežasčių – be galo žemas finansavimas. Nepakankamu finansavimu skundžiasi ir daugelis kitų šalių, taip pat ir Jungtinės Amerikos valstijos, į kurias mes lygiuojamės ir iš kurių imame pavyzdį“, - sakė jis.
Profesorius priminė apie „Cancer Moonshot“ programą, į kurią sužiuro viso pasaulio medikai. Programos tikslas – per penkerius metus padaryti didelį progresą vėžio gydyme.
Jau pasiektą progresą puikiai iliustruoja kontrastas, kaip vėžio pacientai būdavo gydomi anksčiau.
„Tais laikais buvo remiamasi chirurginiu gydymu. Operacijos būdavo gana didelės apimties. Tiesa, anuomet narkozė buvo problematiška, anesteziologija aukštumų dar nebuvo pasiekusi. Operacijos būdavo daromos su vietine nejautra, o tai apsunkindavo pooperacinę paciento būklę bei chirurgo darbą. Tačiau pagrindiniai onkologinių ligų principai jau buvo žinomi – reikia kuo maksimaliau pašalinti naviką su šalia esančiais audiniais. Visgi didžiausi trūkumai buvo diagnostikos srityje.
Didžioji dalis operacijų, kurias atliekame šiandien, buvo sugalvotos Europoje jau 19 a. pab. Mes ir šiandien remiamės žymiųjų chirurgų, kurie operuodavo 20 a. pradžioje, žiniomis“, - tikino F. Jankevičius.
Vėžys – klastinga liga, apie kurią vis dar sužinoma naujų dalykų
Vėžio kontrolė – nuolat vykstantis ir būtinas procesas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų piktybinių navikų, miršta 8 tūkst. susirgusiųjų, gyvena beveik 90 tūkst. NVI vadovo manymu, onkologinių ligų paplitimas prieš 85-erius metus buvo panašus į šiandieninį. Vienintelis skirtumas – prastesnė diagnostika.
„Remiantis globalia statistika, prieš 20 metų galėjome pagydyti 1 iš 3 pacientų, šiandien jau pagydome 2 iš 3. Tai yra didžiulis progresas. Bijau pasakyti, kas buvo 1931 m.“, - sakė jis.
Sergančiųjų onkologinėmis ligomis gydymo rezultatai, viena vertus, priklauso nuo mokslo pasiekimų bei naujausių technologijų, antra vertus, dar labiau, nuo klinikoje dirbančių gydytojų ir slaugos, diagnostikos galimybių ir kitų specialistų. Be to, vėžys – klastinga, daugiaveidė liga, kuriai reikalingas invidualizuotas gydymas.
„Jautrumas įvairioms gydymo formoms labai skiriasi kiekvienos vėžio lokalizacijos atveju. Tai lemia tai, kad vėžys būna skirtingos histologinės formos bei sandaros. Šiandien žinome, kad navikai skiriasi ne tik savo morfologija, bet ir savo genetine struktūra. Kuo labiau gilinamės į molekulinę biologiją, tuo daugiau sužinome apie tos pačios rūšies navikų skirtumus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais vienas žymiausių pranešimų urologijos onkologijos srityje buvo apie tai, kad urotelio šlapimo pūslės navikų pažengusios (mioinvazinės) formos labai skiriasi pagal savo genetinę sandarą. Tai reiškia, kad identifikuota genetinė rūšis yra visiškai atspari standartinei chemoterapijai. Nežinodami tokios informacijos gydytojai dažnai skiria varginantį, toksišką gydymą pacientui, kuriam iš to jokios naudos“, - sakė NVI vadovas.
Pašnekovas pabrėžė, kad onkologijos srityje labai svarbus gydytojų koja kojon žengimas su naujausia informacija. Todėl gydytojai nuolat dalyvauja tarptautinėse konferencijose, kur pristatomi naujausių tyrimų duomenys.
„Į onkologiją ateina labai žingeidūs žmonės, kurie siekia savo medicininėje praktikoje pritaikyti pačias naujausias žinias. Botagu kviestis žmonių čia nereikia, atsirenkame pačius geriausius. Jie visi yra puikūs“, - pagyrų negailėjo pašnekovas.
Ragina nepasiduoti skepticizmui
Deja, tačiau ne visi pacientai tiki šia medicinos pažanga ir nusigręžę nuo įrodymais grįstos medicinos jie imasi alternatyvios savigydos būdų.
„Labai apgailestauju dėl tų žmonių, kurie prarado pasitikėjimą medicina ir gydytojais. Noriu tik pabrėžti, kad eksperimentuodami su savo sveikata jie gali tik atitolinti optimalaus gydymo veiksmingumą arba dar blogiau – sau pakenkti. Nedarykite tokių žingsnių. Mes neslepiame geriausio gydymo ir siūlome viską, ką turime naujausio ir efektyviausio“, - sakė profesorius.
Dar daugiau - gydymo svarba nė iš tolo neprilygsta prevencijai. Gydytojai kovoja tik su pasekmėmis, tačiau laikantis rekomendacijų galimai ligai užbėgti už akių, ją atitolinti arba jos visai išvengti.
„Visi žino baisią statistiką – onkologinės ligos yra antroje vietoje po širdies ir kraujagyslių susirgimų. Tačiau daugelis pamiršta, kad vėžys – išvengiamiausia liga, lyginant su kitomis lėtinėmis ligomis. 40 proc. susirgimų galima išvengti, jei teisingai suvoksime prevencijos svarbą. Esu už tai, kad nuo mažens reikia garsiai kalbėti apie vėžio prevenciją. Turime kovoti su rūkymu, alkoholio vartojimu, taisyklingai maitintis ir būti fiziškai aktyvūs“, - ragino pašnekovas.
Tai galioja ir tiems žmonėms, kurie turi genetinį polinkį onkologinei ligai.
„Pavyzdžiui, yra įrodyta, kad net sergant plaučių vėžiu ar kitomis vėžio lokalizacijomis būtina mesti rūkymą. Šlapimo pūslės vėžiu sergantys pacientai, kurie nenutraukė rūkymo, labai greitai sulauks ligos atkryčio. Todėl nenuostabu, kad daugelyje Europos gydymo centrų verčia pasirašyti formą, kad pradėjus gydymą bus atsisakoma cigarečių – kitaip jokios naudos nebus. Mirštamumo nuo plaučių vėžio kreivė ėmė kristi žemyn tada, kai šalys pradėjo vykdyti antitabakinę kampaniją“, - tikino F. Jankevičius.
Paprašytas įvardinti NVI iššūkius Feliksas Jankevičius pripažino, kad prieš akis – dar daug darbo.
„Turime „ant kojų pastatyti“ vėžio registrą. Turime stiprinti mūsų diagnostinę ir gydymo bazę bei gerinti gydymo galimybes visose srityse, tačiau pirmoje vietoje – radioterapijoje. Vėžio institutui reikalingas nauji linijiniai greitintuvai. Labai tikimės, kad taip ir atsitiks, nes lėšos jau paskirtos. Taip pat dirbsime ta linkme, kad galėtume atnaujinti ir kitą įrangą. Norime vis daugiau pacientų gydyti be pjūvių, pagreitinti naujų, inovatyvių vaistų atėjimą į kliniką bei padaryti viską, kad žmonės pajustų vėžio gydymo pažangą“, - reziumavo jis.