Tai žmonės, kuriuos sutinkame kasdien: viršininkas, tėvai, bendradarbiai ar gyvenimo partneris. Žmonės, apie kuriuos pagalvojus norisi tik atsidusti – „ir vėl jis“. Jie viską žino geriau už jus, visuomet pasirengę patarti ir padėti, visiškai nepaisydami, kad jų paslaugumas jums lenda per gerklę; manipuliuoja jumis, naudodamiesi jūsų baimėmis ir silpnybėmis ar kiekvieną gerą mintį užgesina savo abejingumu.
Nuo jų norisi bėgti kuo toliau, tačiau kaip? Tenka likti ten, kur esame, ir bandyti nuo jų apsiginti. Kaip? Apie tai pasakojama H. Peseschkiano ir C. Voigt knygoje „Energijos vampyrai: kaip su jais elgtis“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“. DELFI pateikia ištrauką iš jos.
Kodėl po vienos kito žmogaus frazės nusvyra rankos
Ar buvote atsidūrę tokiose situacijose? O gal ką nors panašaus patiriate kasdien? Po atostogų gydytoja Floransa (34-erių) ateina į kliniką pakiliai nusiteikusi. Per atostogas ji puikiai pailsėjo, todėl dabar kupina jėgų nekantrauja vėl imtis darbo. Lipant laiptais priešpriešiais ateinanti slaugytoja mesteli: „Ko taip šypsotės? Jums taip malonu grįžti į darbą?“ Po tokių dygių žodžių Floransa akimoju praranda norą dirbti. Jaučiasi išsekusi, nieko nebenori, nebent ir vėl eiti atostogų.
Feličita (24-erių) didmiestyje studijuoja psichologiją. Savaitgaliais grįžta pas tėvus į kaimą. Nekantrauja pasipasakoti apie universitetą, apie tai, ką patyrė ir ką apie save pačią sužinojo per seminarus. Vos peržengusi slenkstį, pradeda berti naujienas ir kaipmat išgirsta tiesmukus mamos žodžius: „Vaike mano, atrodai labai išbalusi ir sunykusi. Ar tu bent laiku pavalgai tame mieste? O koks gi ten oras?“ Ką galvoja, ko nori Feličita, niekam neįdomu. Feličitai dingojas, kad tėvams ji nerūpi, jaučiasi sugniuždyta ir koneveikia save, kam ir vėl leidosi į kalbas – juk puikiai žinojo, kaip bus.
Kaip ir šie minėtąsias situacijas išgyvenę žmonės, kiekvienas iš mūsų turi opių, ilgainiui įaitrintų vietų. Dažniausiai to neįsisąmoniname ar įsivaizduojame, kad šios problemos jau atsikratėme. Energijos vampyrai akimoju pajunta jautriąsias mūsų vietas ir spusteli „mygtuką“. Kiekvieną kartą reaguojame taip pat – metų metus. Bergždžia bandyti – tai yra neįmanoma – sustabdyti energijos vampyrą, neleisti jam spustelėti mygtuko, jei vis dar neįsisąmoninome įsisenėjusių savo silpnybių. Pradinė mūsų reakcija – tik apsiginti nuo energijos vampyro, pasišnekėti su juo ir, vaizdžiai tariant, atvesti į doros kelią. Kaip liudija psichoterapeuto patirtis, dažniausiai tai – tuščios pastangos. Kaip galėčiau tiems žmonėms, kuriuos matau kiekvieną mielą dieną, neleisti išsakyti pastabų? Taigi derėtų išsiaiškinti savo paties jautriąsias vietas, padirbėti su jomis arba įgusti suvaldyti savo jausmus. Tik šitaip įstengsime atsikratyti aukos nuostatų ir tapti savarankiškesni.
Kaip tampama vampyro auka
Kodėl energijos vampyru tampa slaugytoja, draugė, tėvai? Ar jie suvokia, ką daro? Ar jie patys tvirtai jaučiasi? O gal jie yra nepataisomi priekabos ir pesimistai, vien abejonėmis gyvenantys. Kaip atsitinka, kad energijos vampyrai taip stipriai veikia kitus žmones ir kodėl jų aukos nevalingai, nė pačios to nenorėdamos, suteikia jiems tokią galią? Kaip galimoms aukoms atpažinti, kad energijos vampyrai spendžia joms spąstus ir manipuliuoja jomis?
Tikras išsilaisvinimas iš energijos vampyro gniaužtų įmanomas tik per savirefleksiją, keičiant savo paties nuostatas. Tik perpratę mums patiems ir mus supantiems žmonėms būdingus psichologinius mechanizmus įstengsime suvokti ir nuspręsti, kaip nusikratyti energijos vampyro. Jei imsimės veiksmų neperpratę šių mechanizmų, pagerės tik trumpam, paskui vis tiek įkliūsime į kokio kito energijos vampyro – o jų tikrai atsiras – pinkles.
Aukas – dažniausiai menkos savivertės, permainingo būdo, dvejojančius žmones – vampyrai pasirenka, tikriau tariant, išsirenka iš kitų nesąmoningai. Galimas aukas jie, sakytum, užuodžia, atpažįsta pagal pirmąją reakciją prasidėjus pašnekesiui. Tam tikri ženklai rodo, kad auka siunčia nematomus signalus, kuriuos energijos vampyras sugauna. Ir jeigu juodu, auka ir vampyras, atitinka vienas kitą kaip kirvis kotą, tada jau galima kalbėti apie tikrą auką.
Reikėtų skirti tokius energijos vampyrus, kurie su savo aukomis susisaistę kasdieniais ryšiais, tad nuolatos glemžiasi šių, dažniausiai savo artimųjų, energiją, ir tokius vampyrus, kurie užsipuola ir suleidžia dantis tik pasitaikius progai – dažniausiai tada, kai sumenksta žmogaus savikliova (kaip atsitiko, tarkim, gydytojai Floransai).
Vampyras pinklių rezgėjas
Kam gi nėra tekę susidurti su viršininku despotu? Jis – o gal ji – yra egocentriškas, amžinai pervertina save, negali pakęsti prieštaravimų, viską geriau už kitus išmano, jaučiasi esąs nepakeičiamas. Jis – verčiau jau tarkim „jis“, nes moterų viršininkių vos vieną kitą terastume – neria savo aukoms kilpą ant kaklo. Siekdamas pripažinimo jis vis krauna darbus savo aukoms, o šios iš pradžių nė nejunta, kad joms neriama kilpa. „Smaugimas“ prasideda kiek vėliau.
Pavyzdys. Nė nepasibeldęs viršininkas įžengia į finansų vadybininko kabinetą ir primygtinai reikalauja per dvi dienas parengti išsamią finansinę ataskaitą – mat būtina pateikti per valdybos posėdį. „Šis darbas – pirmiausia, be jokių išlygų“, – priduria. Taigi finansų vadybininkas atideda į šalį svarbius projektus ir imasi vykdyti viršininko užduotį. Po kelių valandų viršininkas vėl įsiveržia pas finansų vadybininką ir paklausia, o kaipgi kiti projektai. Finansų vadybininkas pabrėžtinai primena, kad dabar jis dirba su skubiąja užduotimi – viršininko paliepimu rengia finansinę ataskaitą. O viršininkas gaižiai jam atitaria: „Tokias pareigas einančiam žmogui derėtų įgusti atlikti vienu metu kelis darbus.“ Po tokios ištarmės vadybininkui nuotaika subjūra visai dienai. Jis tramdo įtūžį, stengiasi to neparodyti. Jei tokios situacijos kartojasi diena po dienos, vadybininkui ilgainiui pradeda grėsti psichosomatinės ligos (skrandžio skausmai), jis tampa vangus. Vis dažniau ima svarstyti, ar nevertėtų pasiieškoti darbo kitur.
Kaltininko ir aukos portretas
Dažnas šio tipo vampyras reikalauja, kad jo pageidavimai būtų patenkinti tuoj pat. Visiškai normalu, kai vaikas (tam tikro amžiaus) reikalauja tuoj pat vykdyti jo pageidavimą ar norą („Aš dabar, tuoj pat, noriu gerti.“ „Bet aš dabar noriu į tualetą. Negaliu penkių minučių palaukti.“) Deja, kartais taip nutinka ir suaugusiesiems. Viršininkas pasikviečia darbuotoją ir liepia nedelsiant imtis kokio darbo, nors kuo ramiausiai galėtų visa tai išdėstyti po valandos vyksiančiame pasitarime. Kitas piktinasi dėl to, kad skambina telefonu, o žmogus neatsiliepia – kaip tik dabar, kai jam šitaip reikia. Toks vampyro elgesys labai slegia auką.
Vampyro pinklių rezgėjo aukoms būtinas nuolatinis kitų pripažinimas, dėl nesėkmių jos linkusios kaltinti tik save. Jos vis stengiasi įtikti vampyrui, jų, kaip ir vampyro, savivertė menka. Daugelis iš jų vampyrą idealizuoja – nė nesuvokdamos, kad energijos vampyras dėl menkos savivertės ir pats jaučiasi nesaugus.
Engėjui, šiuo atveju – viršininkui, atrodo, kad viskas vyksta per lėtai. Pavaldiniams niekaip nepavyksta įtikti – ar šiaip, ar taip jiems vis tiek užneriama kilpa. Bendradarbiai nukenčia dėl vampyro pinklių rezgėjo esminio nepasitikėjimo kitų žmonių gebėjimais – kaip tik tai liudija menką energijos vampyro savivertę. Jis pats gerai jaučiasi tik tada, kai nuvertina kitus. Čia tiktų sūpuoklių vaikų žaidimo aikštelėje vaizdinys – kai kitas apačioje, aš iškilęs į viršų. Nuvertindamas kitus padidinu savo paties vertę, tiesa, gan neilgam. O kadangi nepasikliauti kitų gebėjimais dažniausiai nėra jokio tikro pagrindo, vampyras pinklių rezgėjas gali stvertis ir fantazijų – pradėti viską sieti vien su savo asmeniu, įtikėti, neva jo atžvilgiu visi priešiškai nusiteikę, visi tik ir nori jam pakenkti.
Vampyrai pinklių rezgėjai su „saviškiais“ mielai užmezga ir asmeninius ryšius – mat pomėgis užsipuldinėti vienam kitą jiems gali atrodyti patrauklus. Jie meta vienas kitam iššūkį – mezgantis santykiams tai tik pakursto ir sustiprina potraukį. Bet vos tik išryškėja fronto linijos, prasideda kova dėl valdžios. Vertėtų priminti: psichologijos požiūriu kone visos žmonių tarpusavio santykių problemos kyla dėl trijų dalykų – meilės, valdžios ir pinigų. Valdžia, kaip rodo toliau pateikiamas pavyzdys, daug lemia, tad įgyti ją labai svarbu.
Pavyzdys iš vienos poros gyvenimo
Abu jie linkę konkuruoti, tai yra svarbiausia jiems – pasiekti tikslą, įvykdyti tai, ką užsibrėžę. Ir vienas, ir kitas pervertina savo gebėjimus. Abu yra garbėtroškos, juos traukia tokie pat kaip jie stiprūs žmonės, jie vis nesiliauja tarpusavy varžęsi. Abiem šiems vampyrams, nors jie to ir nepripažįsta, būdinga menka savivertė. Abu jie yra ir kovos dėl valdžios kurstytojai, ir savo priešininko aukos. Jie išsunkia vienas kitą.
Koks vampyro pinklių rezgėjo priešnuodis? Jei suvokėte, kad jums artimas žmogus yra narcistinė asmenybė, tai yra kad jam vis ne gana kitų pripažinimo ir kad vis tiek jam niekaip neįtiksite, verčiau jau ir nevarkite. Įvertinkite savo stiprybes ir gebėjimus ir nesiveldamas į jokius išvedžiojimus leiskite pro ausis jo reikalavimus.
