Laukia dvi naujovės
Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijos surengtoje konferencijoje pasakota, kad Lietuvos gyventojų laukia dvi naujovės – atvejo vadybininkas ir mobiliosios komandos.
Atvejo vadybininko paslaugas galės gauti pacientai, sergantys šizofrenija, depresija, turintys priklausomybę alkoholiui, patiriantys savižudybės riziką, taip pat tie, kurie dėl psichikos ligos buvo hospitalizuoti – jiems dar esant ligoninėje atvejo vadybininkas padės užtikrinti paslaugų tęstinumą.
Konferencijoje paaiškinta, kokią funkciją atliks atvejo vadybininkas ir kam jo reikia.
„Atvejo vadybininkas kartu su pacientu sudarys pagalbos planą – į tai aktyviai įtraukiamas ir pats pacientas, nes tai itin svarbu. Procesas aptariamas su visa komanda ir, jei reikia, paciento atsigavimo planas koreguojamas. Prireikus, atvejo vadybininkas padeda ir šeimos nariams, juos moko, kaip būti su pacientu, kaip jam padėti ir užtikrinti, kad atsigavimas būtų maksimalus.
Tam tikrais atvejais paslaugos gali būti teikiamos ir namuose, jei pacientas neturi galimybių dėl savo būklės atvykti į psichikos sveikatos centrą. Jei atvykti gali, atvejo vadybininkas periodiškai turėtų susisiekti telefonu ir užtikrinti, kad pacientas atvyks į psichikos sveikatos centrą, vartos vaistus, taip pat sužinoti, ar vykdo numatytą planą“, – pasakojo SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop.
Atvejo vadybininko modelis iš pradžių pradedamas bandyti 9 psichikos sveikatos centruose visoje Lietuvoje, jį išbandyti galės maždaug 100 pacientų. Šiuo metu psichikos sveikatos centras gali pasirinkti, ar toks padėjėjas bus socialinis darbuotojas, ar slaugytoja.
Gydytojas psichiatras atvyktų į namus
Nuo kitų metų planuojama teikti ir mobiliųjų komandų paslaugą, iš viso jų turėtų būti 19. Komanda atvyktų į namus ir juose teiktų pagalbą pacientui. Ją sudarys gydytojas psichiatras, 6 slaugytojos, medicinos psichologas ir, jei reikės, kiti specialistai, pavyzdžiui, ergoterapeutas.
Mobiliosios komandos bus skirtos pacientams, turintiems didelę pakartotinio arba priverstinio hospitalizavimo riziką. Pilnos apimties komandos galės teikti paslaugas 200 pacientų, o perpus mažesnės sudėties komandos – apie 100 pacientų.
Tiek atvejo vadybininko, tiek mobiliųjų komandų tikslas – užtikrinti maksimalų paslaugų teikimą bendruomenei, kad paciento atkryčiai būtų kaip įmanoma retesni ir patekimas į ligoninę būtų kraštutinė priemonė – kad žmogus galėtų funkcionuoti, siekti tikslų ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
„Žmonės, kurie dėl sudėtingos savo sveikatos būklės dažnai pakartotinai grįžta į ligoninę, taip pat ir priverstiniam gydymui, kuriems sudėtinga laikytis gydymo režimo ir taikyti savarankiško gyvenimo įgūdžius, galės gauti ilgalaikę, tęstinę ir mobilią pagalbą. Paslaugos bus teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek, prireikus, pacientų gyvenamojoje vietoje ir bendruomenėje – tad pacientui gauti pagalbą bus dar paprasčiau“, – sakė E. Bishop.
Anot sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko, šiuo metu priverstinis hospitalizavimas sudaro 3 proc. visų hospitalizacijų skaičiaus.
„Svarbu nepamiršti, jog teikiant sveikatos priežiūros paslaugas žmogaus teisių laikymasis yra itin svarbus, užtikrinant paciento orumą, saugumą, teisę būti informuotam ir pačiam apsispręsti dėl siūlomo gydymo, ypatingai asmenims su psichikos sveikatos sunkumais, kuriems reikalinga psichikos sveikatos priežiūra. Tad norint šią statistiką mažinti, būtina imtis alternatyvių kelių, kaip padėti pacientui ir įgalinti jį bei jo aplinką sveikti, mažinant priverčiamųjų priemonių skaičių“, – teigia A. Pečkauskas.
Ragina nebijoti dėl neva liekančių įrašų
Net ir besijaučiant blogai, ne visi lietuviai kreipiasi pagalbos, mat vis dar baiminamasi vėliau neva liekančių sveikatos įrašų apie psichikos ligas. Pasak A. Pečkausko, daug metų buvome gąsdinami kalbėti apie psichikos ligas, keliama psichiatrijos ligoninių ir gydymo baimė, o tokį požiūrį pakeisti užtruks ne vienus metus.
„Prieš kelerius metus buvo peržiūrėtas ir sušvelnintas ligų sąrašas, kurios gali turėti įtakos leidimams turėti ginklus, vairuoti ir panašiai, suvienodinome standartus su Vakarų šalimis. Tikrai ne visos psichikos ligos turi įtakos žmogaus gebėjimui funkcionuoti visuomenėje. Svarbu, kad žmonės jaustų kuo mažiau baimės kreiptis pagalbos, nes kiekvienas uždelstas atvejis kelia riziką pačiam žmogui“, – sakė A. Pečkauskas.
Anksčiau gydant psichikos ligas svarbiausia būdavo didelis vaistų kiekis ir ilgas gulėjimas ligoninėje. Dabar, pasak pašnekovų, tai keičiasi, iš stacionarinio gydymo daugiau dėmesio kreipiama į paslaugas namuose, bendruomenėse, pirminėje grandyje.
Iki 2027 m. pasitelkiant ES lėšas siekiama įsteigti 19 gydymo bendruomenėje komandų (GBK) visose Lietuvos apskrityse, apskričių centruose. Komandų steigimui (patalpų įrengimui, automobiliams ir kt.) numatyta 3,6 mln. eurų investicijų iš ES lėšų. Jos kasmet teiks paslaugas 2700 sudėtingiausius psichikos ir elgesio sutrikimus turinčių pacientų.