Pusė didžiųjų miestų ligoninių ekstremalios situacijos atveju atsargų turėtų vienam mėnesiui

Ekstremalios situacijos ar karo atveju pusė didžiųjų Lietuvos miestų ligoninių gydymo priemonių turėtų vienam mėnesiui, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. Visgi, pasak jo, siekiama, kad didžiosios šalies ligoninės atsargomis būtų apsirūpinusios bent jau 90 dienų laikotarpiui.

„Analizavome 10 didžiausių Lietuvos miestų ir juose esančias ligonines, kaip jos pasiruošusios. (...) Iš 14 – 7 yra įvertintos teigiamai, o kitos 7 ligoninės įvertintos patenkinamai. Neigiamų įvertinimų nebuvo“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė V. Vitkauskas.

„Galėtume pasidžiaugti, kad bent jau minimalus poreikis – užtikrinti įstaigos, ligoninės veiklą iki 30 dienų – tai yra šiuo metu užtikrinta. (...) Bet maksimalus poreikis, į ką orientuojamės – yra ne 30, o 90 dienų“, – sakė NKVC vadovas.

Pasak V. Vitkausko, pagrindiniai ligoninėse nustatyti trūkumai yra susiję su vaistų, asmens apsaugos priemonių, maisto atsargų kiekiu, elektros tiekimo užtikrinimu.

„Visos šios ligoninės turi elektros generatorius, tačiau kai kurios turi tik vieną, kai kurios turi 12. Tai skirtumas egzistuoja“, – sakė V. Vitkauskas, pažymėdamas ir gydytojų priskyrimo konkrečiai ligoninei poreikį.

„Svarbu ir personalas, kuris turi būti priskirtas konkrečiai institucijai. (...) Ligoninėje turi egzistuoti centrinis mobilizacijos personalo rezervas, kuris būtų taip sudėliotas, kad kiekvienas medicinos darbuotojas žinotų, kur yra jo pagrindinė darbo vieta, kilus nelauktai ir neprognozuotai situacijai“, – sakė V. Vitkauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu tyrime dalyvavusioms gydymo įstaigoms yra sudaryti planai, per kiek laiko nustatyti trūkumai turėtų būti pašalinti. Tam reikalingos lėšos, anot V. Vitkausko, ligonines gali pasiekti trimis būdais.

„Civilinės saugos programoje yra numatytos lėšos, taip pat yra institucijos finansavimas, kur patys vadovai turi matyti prioritetus, į ką koncentruotis. (...) Yra ir papildomas finansavimas, kurį užtikrina Sveikatos apsaugos ministerija“, – sakė V. Vitkauskas.

ELTA primena, kad pernai pavasarį pradėjęs veikti NKVC krizės atveju užtikrina efektyvų situacijų valdymą – sprendimų priėmėjams rengia duomenimis ir analize pagrįstus sprendimus, užtikrina jų įgyvendinimą ir tarpinstitucinę koordinaciją.

NKVC padalinys taip pat visą parą vykdo nuolatinę grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams stebėseną. Jo pagrindinės funkcijos yra realaus laiko duomenų analize grįsta nuolatinė grėsmių stebėsena, operatyvus vadovybės informavimas apie gręsiančius ar įvykusius ypatingus įvykius ir atsako į grėsmes ar krizes inicijavimas.