„Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad everolimuzas padeda ligoniams, kurie serga šviesių ląstelių inkstų karcinoma ir buvo gydyti pirmos ir antros eilės vaistais, tačiau liga tapo jiems atspari. Dabar, ligoniams skyrę naująjį vaistą, turėsime galimybę vėl stabilizuoti ligą ir ją kontroliuoti“, – teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas, rašoma pranešime spaudai.
Inkstų vėžys gana ilgai vystosi nesukeldamas jokių simptomų arba nedidelį skausmą, į kurį ligonis dažnai nekreipia dėmesio, todėl beveik pusei ligonių liga nustatoma atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų ligų. Taip yra todėl, kad inkstų šviesiųjų ląstelių karcinoma dažnai vystosi inkstų audinyje, ir kol navikas neperauga inksto geldelių, nepertempia inkstų kapsulės, ar jos neperauga, ligonis beveik nieko blogo nejaučia.
Gydytojas pastebi, kad žmonės ne visada pastebi ir šlapime atsiradus kraujo. Taip nutinka, kai navikas perauga inkstų geldeles ir pradeda kraujuoti. Dėl šių priežasčių trečdaliui susirgusiųjų vėžys nustatomas labai vėlai, kai navikas būna net per didelis operuoti, o liga – išplitusi. Todėl, pasak A. Česo, labai svarbu, kad vėžys būtų nustatytas vos tik atsiradęs, nes penkerius metus išgyvena net 96 proc. žmonių, gydytų nuo I stadijos inkstų vėžio, bet jei vėžys nustatomas IV stadijos – tik kas penktas.
Lietuva, kartu su Estija, Europoje ne tik pirmauja pagal sergamumą inkstų vėžiu, bet ir yra aukščiausi žmonių mirtingumo rodikliai. Kasmet mūsų šalyje inkstų vėžiu suserga apie 800 žmonių.
Gydytojas teigia, jog nėra žinoma, kodėl mūsų šalies žmonės dažniau nei kiti europiečiai serga inkstų vėžiu. „Gal viena iš priežasčių galėtų būti Černobylio elektrinės paskleista radiacija, – tyrimais įrodyta, kad dėl padidėjusios radiacijos daugiau žmonių suserga inkstų ir skydliaukės vėžiu“, – sako specialistas.
75–85 proc. ligonių nustatoma šviesiųjų inkstų ląstelių karcinoma, tačiau lietuviams dažniau nei kitiems europiečiams nustatomos ir retesnės inkstų vėžio formos.
Inkstų vėžys – sunkiai gydoma piktybinė liga. Metastazavusios ligos neveikia chemoterapiniai vaistai, ji mažai jautri ir radioterapijai ar gydymui hormonais. Tačiau šiuolaikinės gydymo technologijos, netgi tuomet, kai nustatomas išplitęs vėžys, leidžia žmogui gyventi visavertį gyvenimą.
Daugeliui ligonių po gydymo pirmiausia pasirenkamais vaistais liga pasitraukia. Tačiau yra žmonių, kuriems ilgainiui liga atsinaujina. Mokslo tyrimų duomenys rodo, kad ligoniams, kuriems nepadeda pirmosios eilės gydymas, gali padėti antrosios, o dabar ir trečios eilės gydymas taikinių, biologine, imunoterapija ir kt.
„Esant šiuolaikiniam gydymui, skiriant jį pagal numatytą eiliškumą, galima pasiekti, kad penkerius metus išgyvens 41 proc. pacientų, jei jų liga kelia nedidelę ar vidutinę riziką, o blogos prognozės pacientams – išgyvenamumas gali siekti vos 8 procentus. Neseniai jų gyvenimas tęsdavosi tik 6–8 mėnesius. Žinoma, kiekvieno ligonio likimas priklauso nuo to, kur atsirado metastazės – jeigu kauluose ar kepenyse, gyvenimo prognozė blogesnė, jei plaučiuose ar limfmazgiuose – geresnė“, – teigia A. Česas.
Gydytojas sako, kad naujuoju vaistu evelorimuzu gali būti gydomi visi inkstų šviesiųjų ląstelių karcinoma sergantys ligoniai, kuriems atsirado metastazių ir, kuriuos gydyti leidžia jų bendra būklė. Tokių žmonių galėtų būti apie šimtas. „Tai dar viena galimybė šiems ligoniams pratęsti kokybišką gyvenimą“, – tvitina A. Česas.
Lapkričio 24 d. onkologai rinkasi į XII tarptautinę biologinės terapijos konferenciją „Naujausios inkstų ir šlapimo pūslės vėžio gydymo perspektyvos“, kuri vyksta Vilniuje, „Crown Plaza“ viešbutyje.