„Tai reiškia, kad galime naudoti 50 kartų mažiau vaisto, bet rezultatas bus tas pats“, - sakė Šiaurės Karolinos universiteto Eshelmano farmacijos mokyklos profesorė Elena Batrakova.
„Tai yra svarbu, nes galiausiai galėsime gydyti pacientus mažesnėmis ir tikslesnėmis stiprių chemoterapijos vaistų dozėmis, kurios užtikrins efektyvesnį gydymą ir turės mažesnį bei švelnesnį šalutinį poveikį“, - teigė ji.
Šio metodo esmę sudaro egzosomos – miniatiūrinės sferos, gaunamos iš baltųjų kraujo ląstelių, saugančių organizmą nuo infekcijų. Egzosomos yra sudarytos iš tos pačios medžiagos, kaip ir ląstelių membranos, taigi paciento organizmas neatpažįsta jų kaip svetimų – pastaroji problema pastaruoju dešimtmečiu kėlė itin daug sunkumų ir ją buvo bandoma išspręsti vaisto „pristatymui“ naudojant nanodaleles iš plastiko.
„Egzosomas sukūrė pati gamta, kad jos taptų tobulais pervežimų automobiliais, - sakė E. Batrakova, kuri šią techniką išbandė su Parkinsono liga. – Pasitelkdami egzosomas iš baltųjų kraujo ląstelių, mes suvyniojame vaistus į nematomą apdangalėlį, kuris paslepia juos nuo imuninės sistemos. Tiksliai nežinome, kaip tai įvyksta, bet egzosomos apsupa vėžio ląsteles, visiškai apeidamos bet kokį pasipriešinimą vaistui, ir išleidžia savo krovinį“.
Paclitakselis yra stiprus vaistas, kuris naudojamas pirmos ir antros eilės gydymui nuo krūties, plaučių ir kasos vėžio. Jis turi rimtą ir nemalonų šalutinį poveikį, įskaitant plaukų slinkimą, raumenų ir sąnarių skausmus bei diarėją, be to, kelia pacientams didesnę rimtų infekcijų riziką.
Atlikdami studiją, kuri pristatoma leidinyje „Nanomedicine: Nanotechnology, Biology and Medicine“, mokslininkai išgavo egzosomas iš pelių baltųjų kraujo ląstelių ir pripildė jas paclitakseliu. Tuomet šį gydymo metodą, vadinamą exoPXT, jie išbandė mėgintuvėliuose prieš daugeliui vaistų atsparaus vėžio ląsteles. Rezultatai parodė, kad norint pasiekti tokį patį vėžio naikinimo poveikį, reikia 50 kartų mažiau paclitakselio.
Tuomet mokslininkai šį gydymą išbandė su pelėmis, sergančiomis vaistams atspariu plaučių vėžiu. Į egzosomas jie dar įdėjo dažų, kad galėtų sekti jų kelionę per plaučius. Tyrinėtojai pastebėjo, kad egzosomos kruopščiai ieškojo ir pažymėjo vėžio ląsteles, o tai reiškia, kad be gydomojo poveikio, jos taip pat gali būti efektyvus diagnostinis įrankis.
„Kruopščiai nustatyti auglių išplitimą plaučiuose yra vienas didžiausių iššūkių gydant plaučiu vėžiu sergančius pacientus, - sakė E. Batrakova. – Mūsų rezultatai rodo, kad egzosomos gali būti naudingos tiek terapijos, tiek diagnostikos srityje“.
Minimą studiją finansavo JAV Nacionaliniai sveikatos institutai ir „Carolina Partnership“, Šiaurės Karolinos universiteto Eshelmano farmacijos mokyklos ir šio universiteto Vėžio tyrimų fondo strateginio bendradarbiavimo programa, taip pat Rusijos švietimo ir mokslo ministerija.