Alkoholiku prisistatančio vilniečio žodžiais, antrąją santuoką jis kūrė tikrai nuoširdžiai, į meilę, kaip ir į viską, nerdamas iki dugno.
„Įsimylėjau, pasipiršau tikėdamas, kad šįkart pasiseks. Santuoka, vaiko laukimas ir staiga – nieko nebeliko: visiškas pasimetimas, vienatvė, liūdesys, nepasitenkinimas, pyktis ir nežinojimas, ką daryti. Tikrai norėjau būti geru tėvu, geru sūnumi, geru žentu, geru kaimynu, bet nieko to nebuvo“, - atvirame Anoniminių alkoholikų (AA) susitikime pasakojo Algis.
Peržiūrėjęs savo gyvenimą jis aiškiai mato, kodėl toks dėkingas AA: „Nelabai tikėjau, kad taip paprastai, už dyką galima atgauti gyvenimą. Buvau mokomas, kad viskas pasiekiama sunkiai, daug kainuoja. Ieškojau sveikatos, bandžiau ją nusipirkti. Pasisekė, kad „užsiroviau“ ant psichiatro, kuris taip pat vargo, kaip aš. Iš jo ir sužinojau apie AA, kur atradau – aš ne vienas toks balta varna šiame gyvenime. Yra ir kitų tokių, kaip aš problemiškų“.
Grįžo paklydėlė žmona
Dabar situacija visai kitokia. „Metus gerti, praktiškai iš karto grįžo paklydėlė žmona, aš vėl tapau tėvu. Vaikas nebeatsimena manęs girto, galiu žiūrėti jam į akis, nebereikia jų slėpti. Anksčiau net buvo susiformavęs įprotis nebežiūrėti žmonėms į akis, o dabar man tiesiog nereikia slėptis pereinant į kitą gatvė pusę“, - Dėkingumo dienoje dalijosi Algis.
Pradėjęs lankyti AA užsiėmus, buvo labai įsitempęs. Į tarnystę kitiems ėjo palengva. Kaip prisipažįsta, iš pradžių bandė grupėje ieškoti naudos vien sau.
„Man gėda prisipažinti, bet 10 metų pats nevedžiau grupės. Kai pirmą kartą atsisėdau prieš kitus, visas viduj drebėjau. Dabar nebe“, - atvirame susitikime sakė vilnietis.
Daugiau nei keturiolika metų nebegeriančio vyro teigimu, žmogus, kuris pasiprašo jo globos – ne pacientas, o jis – ne gydytojas, ir jų santykiai niekada nebus tokie.
Atėjo trumpam, kad nuo gėrimo pailsėtų šeima
Atvirame AA susitikime liudijęs Darius sakė, į draugiją atėjęs prieš daugiau nei 12 metų – laikinai, susitvarkyti su savo problemomis, kad pailsėtų šeima, pats pailsėtų nuo gėrimo.
„Man pasisekė, kad aplink buvo daug senbuvių, kurie dalijosi patirtimi, aukojo man savo laiką. Prašydavau jų eiti į tą pačią kavinę, kad vykčiau į tas pačias konferencijas. Būdavau kaip šašas, kuris priskretęs ir nuolat visko klausinėja“, - prisiminė.
Dariui buvo įdomu ne tik asmeninis AA narių veikimas, bet ir struktūra, kaip tai prasidėjo Lietuvoje ir kaip vyksta pasaulyje.
Pamažu pačiam atėjo noras dalytis dėkingumu už gautą blaivybę, norėjosi kiek įmanoma padėti kiekvienam alkoholikui, kuriam reikia pagalbos.
„Iš pradžių nesutikau su mintimi, kad svarbiausia – blaivybė. Maniau, kad prioritetas – sportas, darbas, šeima. Vis dėlto, šiandien man anoniminiai alkoholikai yra pirmoje vietoje, nes be AA neturėčiau tiek vidinės ramybės, pusiausvyros. Visi aplinkui nuo to geriau jaučiasi“, - kalbėjo Dėkingumo dienos dalyvis.
Kaip pripažino AA senbuvis, kartais nelengva rasti balansą - aukodamas laiką AA, bendraudamas su kitais alkoholikais, nemažai laiko atima iš savo šeimos: „Kažkuriame susirinkime esu girdėjęs sakant: „vagiu laiką iš savo vaikų“, tačiau aš savotiškai pasiteisinu: „mano vaikai nėra manęs matę girto“.
Pasak Dariaus, tarnavimo AA formos – labai įvairios ir priklauso nuo grupės dydžio. Tai ir vesti susirinkimus, pastebėti naujai atėjusį narį, ir paklausti, kaip sekasi. „Man teko garbė ir džiaugsmas prisidėti prie visokių veiklų ir už tai galiu tik padėkoti senbuviams“, - sakė Darius.
Kas gelbėjo nuo užgėrimų
Atėjus į AA Dariui kartodavosi atkryčio sindromas: „Tačiau tarnavimas kitiems gelbėjo nuo užgėrimų. Turi tą pareigos jausmą, pradedi galvoti, ką kiti pagalvos. Kelis kartus tai sustabdė nuo užgėrimo, papildomai motyvavo“, - prisiminė vilnietis, pridurdamas, jog metus buvo pasiėmęs atostogų nuo AA, bet kai vėl pasiūlė vesti susirinkimus, nedvejojo nė sekundės, nes „tai yra forma išreikšti dėkingumą visai draugijai“.
AA draugija į Dėkingumo dienos renginius narius ir bendražygius sukvietė ketvirtąjį kartą. Pasak renginio organizatorių, AA stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę kuo plačiau praverti duris žmonėms, kenčiantiems dėl alkoholio sukeliamų problemų, jų artimiesiems ir visiems, besidomintiems šio beveik prieš aštuonis dešimtmečius įsikūrusio judėjimo veikla.
Vienintelė sąlyga – noras mesti gerti
Anoniminiai alkoholikai – tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems sveikti nuo alkoholizmo. Vienintelė sąlyga būti draugijos nariu –noras mesti gerti.
Anoniminiai alkoholikai nemoka nei stojamojo, nei nario mokesčio. Išsilaiko iš savo pačių įnašų. Draugija nesusijusi su jokiomis sektomis, tikybomis, politika, organizacijomis ar įstaigomis, vengia bet kokių ginčų, neremia jokių judėjimų ir jiems neprieštarauja.
Pagrindinis AA tikslas – būti blaiviems ir padėti kitiems alkoholikams pasiekti blaivybę.