Malta – vienintelė šalis Europoje, kurioje įstatymu draudžiama šaldyti embrionus, o atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras yra naudojamos šviežios arba šaldytos kiaušialąstės, rašoma pranešime spaudai.
Interneto portalo www.maltatoday.com vasarą publikuotame straipsnyje nurodoma, jog Maltoje pagalbinio apvaisinimo procedūros 2015 m. padidėjo 82,9 proc. lyginant su ankstesniais metais, tačiau nėštumų skaičius sumažėjo 0,52 proc.
Straipsnyje teigiama, jog Maltoje per 2015 m. buvo atliktos 311 pagalbinio apvaisinimo procedūros (230 procedūrų buvo atlikta naudojant šviežius embrionus , 80 naudojant šaldytas kiaušialąstes ir 1 procedūroje sukuriant embrionus buvo panaudotos šaldytos ir šviežios kiaušiąlastės ). 88 moterys pastojo, tačiau kas kas trečia moteris persileido (29 persileidimai), o sėkmingai pagimdė 25 moterys. Taigi, vos 8 proc. moterų po pagalbinio apvaisinimo pastojo, išnešiojo ir pagimdė naujagimį. Likusios moterys (t. y., 10,9%) dar laukiasi. Net ir tuo atveju, jei šie nėštumai baigtųsi gimdymu (nors publikacijos duomenimis trečdalis nėštumų pasibaigia persileidimu), gimdymų dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų Maltoje būtų vos 18,9 proc.
Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos duomenimis Europos šalyse, kuriose leidžiamas embrionų šaldymas, apie 30 proc. pagalbinio apvaisinimo procedūrų baigėsi sėkmingu gydymu, todėl Maltos gimdymų dažnio rodiklis Europos šalių kontekste yra prastas. Sulaukus tokių rezultatų, Maltoje raginama keisti įstatymą ir sudaryti galimybę pagalbinio apvaisinimo metu naudoti šaldytus embrionus.
Naudojant šaldytus embrionus daugiau moterų pagimdo
Vos prieš mėnesį autoritetingiausiame pasaulio medicinos mokslo leidinyje „The New England Journal of Medicine“ buvo publikuotas naujausias reprodukcinės medicinos specialistų atliktas tyrimas, rodantis, kad šaldytų embrionų naudojimas padidina pagalbinio apvaisinimo procedūros sėkmę. Ištyrus 1500 moterų, buvo nustatyta, jog moteriai perkėlus šaldytus embrionus net 49,3 proc. pagalbinio apvaisinimo procedūrų baigėsi nėštumu ir gimdymu. Naudojant nešaldytus embrionus, 42 proc. procedūrų sėkmingai baigėsi gimdymu. Pabrėžtina, kad kūdikiai, gimę panaudojus šaldytus embrionus, svėrė daugiau.
Publikacijoje atkreipiamas dėmesys, jog pagalbinio apvaisinimo tikslas ir laukiamas rezultatas yra ne moters nėštumas, o padėti moteriai pastoti, išnešioti ir, svarbiausia, pagimdyti sveiką kūdikį. Tyrimo autoriai teigia, jog daugiau nei 5 milijonai žmonių visame pasaulyje gimė pagalbinio apvaisinimo procedūrų dėka.
Ar Seimas gydytojams nurodys, kokius gydymo metodus taikyti pacientams?
Anot Lietuvos specialistų, jei Seimas atmes Prezidentės veto, Lietuvoje bus įteisintas privalomas eksperimentavimas su Lietuvos moterimis – joms turės būti taikomi žalingi ir mažiau efektyvūs gydymo metodai. Manoma, kad tai paskatins Lietuvos nevaisingas poras pagalbos ieškoti užsienyje – Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, ar kitose Europos šalyse –leidžiami pažangūs, moksliškai pagrįsti gydymo metodai. Tikėtina, kad mažiau pasiturinčios Lietuvos moterys pagalbos ieškos Ukrainoje, Moldovoje ar kitose šalyse, kuriose procedūros pigesnės, bet sveikatos saugumo reikalavimai nepakankami.
LR Seimas Prezidentės veto ir pataisas Pagalbinio apvaisinimo įstatymui svarstys 2016 rugsėjo 10 ir 14 dienomis.