Girtuokliavo ir įžeidinėjo
Persirgęs sunkia COVID-19 infekcijos forma Darius buvo išsiųstas į Druskininkų „Eglės sanatoriją“ reabilitacijai, kur gydosi ir dabar. Tačiau ramiai atsigauti po ligos jam sutrukdė kambario kaimynas, su kuriuo buvo apgyvendintas savaitgalį.
„Situacija tokia, kad gyvenau su asmeniu dviviečiame kambaryje. Kaimynas, būdamas sunkus ligonis po insulto, savaitgalį girtuokliavo, rūkė balkone, įžeidinėjo mane bei neleido ilsėtis ir miegoti, todėl ryte teko visa naktį nemiegojusiam eiti net į 8 gydymo procedūras.
Pirmadienio rytą informavau apie girtaujantį asmenį savo gydytoją ir registratūros darbuotojas, bet pasijutau taip, tarsi pats būčiau kaltas. Į šią situaciją jie visiškai nekreipė dėmesio, lyg tai būtų savaime suprantamas kasdienis įvykis. Tik pasakius, kad informuosiu gydymo įstaigos direktorių, man buvo pasiūlytas kitas kambarys“, – portalui „Delfi“ pasakojo vyras.
Anot Dariaus, net ir vėliau girtuokliavęs ir poilsį trikdęs asmuo nebuvo išrašytas iš gydymo įstaigos, nors sanatorijos vidaus tvarkos taisyklėse rašoma, kad asmenys, vartojantys alkoholį, yra išrašomi.
„Šiuo metu gydausi po sunkios COVID-19 ligos ir po tos bemiegės nakties buvo labai prastai su sveikata: spaudė krūtinę, skaudėjo galvą, labai dusino ir trūko oro – tiesiog buvau patyręs didelį stresą. Apie pablogėjusią sveikatos būklę informavau savo gydytoją bei slaugytojas, bet man nebuvo suteikta jokia pagalba, gydytoja net kraujo spaudimo nepamatavo.
Bendrai permąstęs šią situaciją supratau, kad sanatorijai tvarkingi pacientai yra nereikalingi, bet reikalingi girtaujantys asmenys. Aš apie tai turiu tvirtą nuomonę: jeigu asmuo atvažiuoja į gydymo įstaigą vartoti alkoholį, jis nėra ligonis“, – neabejojo Darius.
Sanatorijos direktorius: alkoholio vartojimas netoleruotinas
Paprašius pakomentuoti šį incidentą, „Eglės sanatorijos“ direktorius Artūras Salda sakė, kad sanatorija yra sveikatos priežiūros įstaiga ir joje visomis savaitės dienomis visą parą yra budintis personalas.
„Tačiau nurodyta situacija sanatorijos darbuotojams tapo žinoma tik gavus paciento rašytinį skundą dėl galimai įvykusio incidento. Šiuo metu atliekame vidinį tyrimą.
Užtikriname, kad reabilitacijai atvykusių pacientų alkoholio vartojimas sanatorijoje yra netoleruotinas ir pažeidžiantis vidaus tvarkos taisykles. Užfiksavus pažeidimą, imamasi griežčiausių priemonių, t.y., išrašymo iš sanatorijos“, – patikino A. Salda.
Kam priklauso reabilitacija sanatorijoje?
Primename, kad žmonės, kurie persirgo COVID-19 liga ir jaučia nepageidaujamus liekamuosius reiškinius, turėtų ilgai nedelsti ir kreiptis į gydytojus, galinčius nukreipti reabilitacijai į sanatoriją.
„PSDF lėšomis apmokamos tiek stacionarinės, tiek ambulatorinės medicininės ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos pacientams gali būti suteiktos ne vėliau nei praėjus 3 arba tam tikrais atvejais 6 mėnesiams po gydymo ligoninėje“, – perspėjo Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Rimantė Venclovienė.
Pasak jos, ne vėliau nei praėjus 3 mėnesiams po gydymo ligoninėje ambulatorinė ar stacionarinė medicininė reabilitacija gali būti skiriama tiems pacientams, kuriems COVID-19 liga komplikavosi plaučių uždegimu ar pokovidiniu sindromu su liekamaisiais reiškiniais. Pavyzdžiui, išliko varginantis dusulys, nuovargis, silpnumas, skausminis sindromas ir kiti simptomai.
Ne vėliau nei po 6 mėnesių nuo išrašymo iš ligoninės, PSDF biudžeto lėšomis apmokamą medicininę ar psichosocialinę reabilitaciją gali gauti tie pacientai, kuriems pasireiškė pokovidinis sindromas su liekamaisiais neuropsichiatriniais simptomais. Tai yra nuovargiu, miego sutrikimais, koncentracijos susilpnėjimu, atminties pablogėjimu ir kt. Taip pat kai smarkai sutriko įprasta žmogaus veikla, elgesys, socialinė adaptacija, rašoma VLK pranešime žiniasklaidai.
R. Venclovienė pabrėžė, kad visais atvejais dėl PSDF lėšomis kompensuojamų reabilitacijos paslaugų pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją, jei pacientas dar tebėra ligoninėje. Prireikus, jie išrašys siuntimą pas fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoją ar gydytoją psichiatrą. Į pirminio lygio gydytoją psichiatrą, pacientas gali kreiptis ir be šeimos gydytojo siuntimo. Gydytojas psichiatras ar FMR gydytojas, įvertinę paciento biopsichosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį ir būklės sunkumą, sprendžia dėl reabilitacijos poreikio ir informuoja pacientą apie tolimesnę gydymo eigą.
„Pacientui gali būti skiriama iki 20 ar 25 pirmojo etapo ambulatorinės reabilitacijos priemonių: ergoterapijos, kineziterapijos, fizioterapijos ar masažo. O sunkesniais atvejais šeimos ar gydantis gydytojas, remdamasis FMR gydytojo rekomendacijomis, gali išrašyti siuntimą į kompensuojamą stacionarinę ar ambulatorinę reabilitaciją. Tuo tarpu gydytojas psichiatras gali paskirti psichosocialinę reabilitaciją, kuri taip pat gali būti ambulatorinė ar stacionarinė. Taigi, kokia medicininė pagalba reikalinga pacientui konkrečiu atveju, gali nuspręsti tik gydytojai“, – pabrėžia ligonių kasų specialistė.
Svarbu žinoti, kad tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės reabilitacijos paslaugas pacientas gali gauti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje, tai yra ten, kur jam patogiausia. Tačiau, kad šios paslaugos būtų kompensuojamos, svarbu, jog ne tik pacientas būtų apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, bet ir jo pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa.