„Šiandien per ligoninės penkminutę buvo uždrausta gydytojos gedėti. Ligoninėje draudžiamos mirusiosios nuotraukos ir žvakės“, – stebėjosi į portalą „Delfi“ kreipusios medikės kolegos.
Dėl šio laiško kreipėmės į Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių atstovę Sonatą Tenytę. Jos teigimu, ligoninė tikrai nedraudžia gedėti, tačiau po konsultacijų su specialistais stengiamasi esamos situacijos neaštrinti dar labiau.
„Tiesiog specialistų, psichologų, psichoterapeutų rekomendacija tokiais atvejais, kai žmogus nusižudo, nebeaštrinti ir taip esamos sunkios situacijos mirusio žmogaus nuotraukomis ir panašiai. Kad draudžiama piktybiškai, tikrai taip nėra.
Taip, tikrai svarstėme, kaip ir ką daryti, pasikonsultavę su psichologais ir psichoterapeutais, priėmėme sprendimą neaštrinti visos situacijos. Pareiškėme užuojautą artimiesiems ir kolegoms, kurie su ja dirbo. Yra teikiama psichologinė pagalba, konsultacijos – ir grupinės, ir asmeninės. Tikriausiai suprantama, kad ligoninėje sudėtinga situacija. Bet kad ligoninės vadovybė piktybiškai ko nors neleistų ar neigtų faktą, tikrai prašau supratimo, taip nėra“, – sakė S. Tenytė.
Kaip antradienį „Delfi“ sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, gegužės pabaigoje dėl mobingo gydymo įstaigose bus rengiamas posėdis, kuriame dalyvaus gydytojų sąjungos nariai.
Kaip vieną iš priežasčių, kodėl nepavyksta susitvarkyti su tokiomis problemomis, A. Matulas įvardijo pačių darbuotojų baimę ir norą išlikti anonimais.
Seimo narė, Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė antradienį interviu metu pabrėžė, kad darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų yra daug. Pasak jos, šiuo metu pasiūlyta, kad mobingo sąvoka būtų įtraukta į darbo kodeksą. Tačiau sunku atsakyti, kodėl galiojantys teisės aktai neveikia, ir ką padaryti, kad jie veiktų.
„Ko labiausiai reikėtų, tai keisti vadovų konkursų tvarką ir pačias sąlygas. Mobingas darbo vietoje labiausiai priklauso nuo vadovo. Reikia, kad vadovai būtų pasiruošę atpažinti šią problemą ir patys mobingo netaikytų, kad žinotų, kaip spręsti.
Turėtų būti nuolatiniai nepriklausomų ekspertų vertinimai pačiose darbovietėse, turėtų būti galimybė darbuotojams saugiai anonimiškai pranešti apie patiriamą problemą. Dar ministro Verygos buvo sudaryta darbo grupė, taip pat ir detalus kompleksinis planas dėl emocinės aplinkos užtikrinimo sveikatos priežiūros įstaigose. Pandemija darbą buvo sustabdžiusi, bet dabar veikla atnaujinta, pati pasiprašiau į šią grupę dalyvauti jos veikloje. Labai tikiuosi, kad pasieksime proveržį“, – naujas priemones vardijo pašnekovė.
Pasak jos, šiuo metu jau pateiktas įstatymo projektas dėl įstaigų vadovų rotacijos.
Apie tai, kad iš gyvenimo pasitraukė jauna Respublikinės Šiaulių ligoninės anesteziologė-reanimatologė, žinia socialiniuose tinkluose pasklido sekmadienį. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
Lietuvos medikai socialiniuose tinkluose išreiškė užuojautą artimiesiems ir ėmė garsiai kalbėti apie mobingą ligoninėse – didžiulius darbo krūvius, milžinišką atsakomybę ir psichologinį vadovų spaudimą.
Teigiama, kad iš gyvenimo pasitraukusi gydytoja darbe kentė ilgai trunkantį pažeminimą. Prieš mirtį ji buvo atleista iš darbo. Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovai teigė, kad atleidimo priežastis buvo šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.
„Respublikinės Šiaulių ligoninės bendruomenę sukrėtė žinia apie gydytojos anesteziologės-reanimatologės mirtį. Skaudžią netekties akimirką ligoninės administracija reiškia nuoširdžią užuojautą gydytojos šeimai ir su ja dirbusiems kolegoms.
Medikų bendruomenės vardu prašome susilaikyti nuo neetiškų komentarų ir nepagrįstų teiginių, gydytoja buvo atleista iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
Gydytojos mirties aplinkybės ligoninei nėra žinomos, todėl išsamesni komentarai šiuo metu neteikiami. Gerbkime mirusiosios atminimą ir artimųjų gedulą.
Psichologinę pagalbą ligoninės darbuotojams, patyrusiems krizę ir emocinių sukrėtimų, teikia ligoninės psichologai, psichoterapeutai“, – buvo rašoma pirmadienį ligoninės išplatintame pranešime.