Profesorė L. Jančorienė pastebėjo, kad šiuo metu daugelyje savivaldybių padėtis yra sudėtinga, tačiau valdoma. Kai kuriose savivaldybėse net matomi šiokie tokie gerėjimo ženklai.
Deja, anot profesorės, delta atmaina stipriai įsitvirtino visame pasaulyje.
„Ta delta atmaina gali ilgai išsilaikyti. Kokia tiksliai bus prognozė, ar delta atmaina piktybiškės, keisis, ar mirštamumas didės, sunku pasakyti. Bet yra ir tokių pesimistinių prognozių, kad ji gali dar parodyti savo ragus. Pandemija paprastai turi ne vieną, bet keletą pikų, dabar mes juos vieną po kito ir išgyvename“, – sakė profesorė L. Jančorienė.
Kartu L. Jančorienė pridūrė, kad situacija geriausiai valdoma tose šalyse, kur daugiausia paskiepytųjų ir taikomos papildomos infekcijų kontrolės priemonės.
Eekspertų taryboje diskutuota ir apie revakcinacijos paankstinimo galimybę. Dauguma ekspertų pritarė, kad po antros vakcinos dozės pakartotinė vakcinacija galėtų būti atliekama ne po 6, o po 4 mėnesių.
Taip pat buvo svarstoma situacija, kai asmeniui po 2 vakcinos dozių antikūnai nesusidaro, nors jis nepriklauso imunosupresinių pacientų grupei. Siūloma, kad tokie žmonės galėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir su šeimos gydytojo sprendimu būtų galima gauti trečią vakcinos dozę po 28 dienų.
„Ekspertai neskatina visiems tos revakcinacijos paankstinimo. <...> Tačiau tais atvejais, kai yra ypatinga rizika užsikrėsti ir sirgti sunkiau, ypatingai tiems, kurie serga tam tikroms lėtinėms ligoms, turi antsvorio, yra nutukę, vakcinų efektyvumas po 4–6 mėnesių pradeda blėsti“, – paaiškino profesorė.
Pasak L. Jančorienės, antikūnų prieš revakcinaciją visiems tirtis tikrai nereikia.
Buvo svarstyta ir dėl „Moderna“ vakcinos pritaikymo revakcinacijai.
„Ką tik gautas Europos vaistų agentūros patvirtinimas dėl šios vakcinos tinkamumo revakcinacijai, pabrėžiant, kad revakcinacijai naudojama daug mažesnė dozė nei pirminei vakcinacijai. Revakcinacija galėtų būtų atlikta praėjus 6 mėnesiams po pirminio skiepijimo. Duomenys buvo pateikti pagal žmones, kurie pirminio skiepijimo metu skiepijosi „Moderna“ vakcina“, – paaiškino profesorė ir pridūrė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Daktaras M. Strioga teigė, kad vakcina nuo COVID-19 gali tapti sezoniška vakcina. Kol kas neaišku, ar ji būtų skiriama tik rizikos asmenų grupėms, ar visiems.
„Kad reikės ketvirtosios ir galbūt daugiau dozių, tuo šiuo momentu beveik neabejojama. Tačiau kada to reikės – bus stebėsena vakcinos efektyvumo, kiek žmonių užsikrečia, kokios užsikrėtimo pasekmės, kiek tai tiesiog užsikrėtimas, o kiek reikės gydymo ligoninėje“, – sakė daktaras M. Strioga.
Anot gydytojo, po pirmų 3 mėnesių nuo 2 vakcinos dozių galimybė užkrėsti kitus žmones yra daug mažesnė nei tarp nevakcinuotų asmenų.
„Taip pat, ar atsiras naujos atmainos, labiau užkrečiamos, galinčios sukelti sunkią ligą, tai ir matysis. Neatmestina, kad ketvirtosios, penktosios, o gal ir daugiau dozių gali prireikti. Labai tikėtina, kad ateityje vakcinos bus papildytos pagal kelis viruso variantus“, – kalbėjo dr. M. Strioga.
Gydytojo teigimu, žmones vakcinuojant trečia doze, žmonių guldymas į ligoninę dėl sunkios ligos smarkiai sumažėja.
Kaip pastebėjo profesorė L. Jančorienė, sergamumo situacija įvairiose pasaulio šalyse labai priklauso nuo vakcinacijos lygio. Kuo daugiau šalyje paskiepytų žmonių, tuo geriau valdoma pandemija. Visgi būtinos ir infekcijų kontrolės priemonės.
Pavyzdžiui, Ispanijoje paskiepyta virš 80 proc. gyventojų, taip pat įvestos griežtos infekcijų kontrolės priemonės.
„Ten situacija geriausiai valdoma, vertinant naujų atvejų, hospitalizacijų ir mirčių atvejus“, – sakė prof. L. Jančorienė.
O Rumunijoje paskiepyta tik 38 proc. gyventojų, o infekcijų kontrolės priemonių – mažai. Pandemijos situacija šioje šalyje valdoma itin sunkiai.
„Jei mums nesiseks išlaikyti vakcinacijos apimčių arba jas didinti, neišvengiamai teks griežtinti ir infekcijų kontrolės priemones, nes kitaip situacija bus sunkiai valdoma. Reikėtų dėti akcentą į revakcinaciją, tai labai svarbu. Šalyse, kuriose didelis revakcinuotų asmenų skaičius, mažai galimybių plisti ir kurtis naujoms atmainoms. Didžiausi naujų atmainų donorai yra tos šalys, kuriose žemos infekcijų kontrolės apimtys“, – kalbėjo gydytoja.
Profesorės L. Jančorienės teigimu, sprendimas iš Europos vaistų agentūros (EVA) dėl vaikų skiepijimo turėtų būti paskelbtas gruodžio viduryje. JAV vaikus jau skiepija „Pfizer“ vakcina. Ekspertai pritartų vaikų skiepijimui, jei tam pritars EVA.
Kaip pasakojo profesorė, šeimos gydytojai ir kiti medikai gauna klausimų iš gyventojų, ar trečios dozės nebūtų galima gauti greičiau nei po 6 mėnesių, mat antikūnų susidarė nedaug.
„Tais atvejais, kai yra padidinta rizika užsikrėsti ir sirgti sunkiau, ypač rizikos grupių asmenys, kurie serga lėtinėmis ligomis, turi antsvorio arba yra nutukę, yra imunosupresinė būklė, žinome, kad vakcinų efektyvumas gerai išsilaiko pirmus 4 mėnesius. Vėliau, 4-6 mėnesį vakcinų efektyvumas pradeda blėsti. Dėl to rizikos grupėms revakcinaciją būtų galima paspartinti. Nėra skatinama visa visuomenė, bet atkreipiamas dėmesys į tuos, kuriems rizika didžiausia“, – sakė profesorė.
O sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė J. Grebenkovienė pridūrė: „Kadangi „Pfizer“ kompanija jau renka duomenis, kiek reikėtų šios pakuotės, skirtos vaikams, vakcinų, mes jas jau užsakinėjame, kad jau gruodžio mėnesį norintiems būtų galimybė pasiskiepyti“.