Prieš savaitę DELFI rašė apie priklausomybę nuo sekso – kas tai ir kodėl su tuo reikėtų tvarkytis? Daugiau nei 18 tūkstančių skaitytojų atliko testą, norėdami sužinoti, ar jie turi problemų dėl nuolatinio sekso troškimo.
Testas buvo sudarytas pagal vieno iš geriausiai žinomų šios srities ekspertų, mokslų daktaro, „priklausomybės nuo sekso“ sąvokos pradininko Patricko Carneso, išskirtus priklausomybės nuo sekso simptomus.
Testą galite atlikti ir jūs:
Klausimai buvo tokie:
1. Ar būna, jog nesugebate kontroliuoti varginančių minčių apie seksą?
2. Ar būna, jog jaučiate bejėgystės jausmą, bandydamas (-a) suvaldyti seksualinius geidulius?
3. Ar būna, jog jaučiate, kad gyvenimas darosi nekontroliuojamas, nes seksas užima svarbiausią vietą?
4. Ar užsiimdamas (-a) seksu jaučiate kaltę ir gėdą?
5. Ar reguliariai lankotės striptizo klubuose ir su kūniškais malonumais susijusiuose renginiuose?
6. Ar esate neištikimas savo partneriui, nevengiate leistis į rizikingus ir pavojingus seksualinius nuotykius?
Teigiamai į klausimą atsakius nuo 4 iki 6 kartų, žmogui gresia didelė rizika, kad jis yra priklausomas nuo sekso.
Jei žmogus atsakė „taip“ į 2 ar 3 klausimus, smarkiai baimintis dar nereikėtų, bet susirūpinti jau galima – gresia vidutinė rizika būti priklausomam nuo sekso.
Jei į klausimus tik kartą buvo atsakyta „taip“, rizika būti priklausomam nuo sekso vis tiek išlieka. Atsižvelgiant į klausimą, į kurį buvo atsakyta teigiamai, reikėtų paanalizuoti situaciją ir ją aptarti su specialistu.
Jei užtikrintai į visus klausimus atsakėte „ne“, galite būti ramus – būti priklausomam nuo sekso jums negresia.
Testo rezultatai parodė, kad didelę riziką būti priklausomiems nuo sekso Lietuvoje jaučia beveik 6 proc. DELFI skaitytojų. Kiek daugiau respondentų yra vidutiniškai priklausomi nuo sekso – daugiau kaip 25 proc. Mažą riziką dėl sekso priklausomybės jaučia 26,5 proc. Didžioji dalis DELFI skaitytojų nėra priklausomi – šie respondentai sudaro daugiau nei 42 proc.
Tiesa, kaip sako daktaras P. Carnesas, priklausomybę nuo sekso rodantys ženklai ir simptomai – labai individualūs ir skirtingi. Vis dėlto, kilus susirūpinimui, patariama kreiptis į psichoterapeutą.
Priklausomybė nuo sekso – kas tai?
Seksoterapija užsiimantis gydytojas psichoterapeutas Vitalijus Žukas sako, kad priklausomybė nuo sekso yra nuolatinis dopamino (laimės hormono) alkis ir įkyrus nusiraminimo siekis. Priklausomybė nuo sekso ypač pajaučiama tuomet, jei nusiraminimo pasiekti taip ir nepavyksta arba rami būsena išlieka tik trumpą laiką.
Organizacija „American Society of Addiction Medicine“ priklausomybę nuo sekso įvardija kaip smegenų sutrikimą. Ji smegenims suteikia atlyginimo ir motyvacijos jausmus. Šie jausmai skatina kartoti elgsenos modelius, padedančius pasijusti geriau, net jei jie ir neigiami ar net žalingi, skelbia chopratreatmentcenter.com.
Kenčiantys nuo sekso priklausomybės skundžiasi nuolat galvojantys apie seksą ir užsiimantys seksualinio pobūdžio veiksmais. Toks pasidavimas seksualinių geidulių tenkinimui neretai atneša skaudžių padarinių. Šis sutrikimas gali pakenkti asmens asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.
Psichoterapeutas sako, jei žmogus yra nuoširdus ir atviras sau ir savo mintims, jis pats supras, kad yra priklausomas nuo sekso.
„Nevaldomas noras turėti seksualinę veiklą, nesvarbu, kas tai būtų, – masturbacija, seksas su laisvo elgesio moterimi ar vyru, neištikimybės seksas, egzhibicionizmas, striptizo klubai, intymūs pokalbiai, prisilietimai ir pan. – visa tai yra priklausomybės nuo sekso požymiai“, – sako psichoterapeutas.
Pasak V. Žuko, seksas tampa nevaldomas, kai imamasi ne tik veiksmų, tačiau galvos nepalieka ir mintys, fantazijos – jos taip jaudina, kad išsiskiria dopaminas ir baigiamosios fazės net nereikia.
„Tokios mintys ir veikla trikdo žmogaus kasdienybę – jis negali susikaupti, dirbti, jo mąstymas persmelktas fantazijų ir svajonių apie kokį nors nusiraminimo būdą“, – sako V. Žukas.
Kaip kyla?
Kilti sekso priklausomybei yra ne viena priežastis, ir tai gali būti labai individualu.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Klinikinės toksikologijos gydytoja anesteziologė-reanimatologė Gabija Laubner sako, kad visos priklausomybės susijusios su dopaminu – laimės hormonu. Tai pagrindinė medžiaga, esanti mūsų smegenyse, kuri yra atsakinga už džiugesį, kitaip tariant, laimės hormonas.
„Kai jaučiame, kad mus kažkas džiugina, padidėja dopamino koncentracija smegenyse“, – sakė G. Laubner ir papasakojo, kad 1999 metais „Neuro Science“ žurnale publikuotas tyrimas, kurio metu buvo skaičiuojama, kaip galvos smegenyse skiriasi dopamino kiekis vartojant tam tikras medžiagas.
„Yra natūralių medžiagų, dėl kurių išsiskiria dopaminas, pavyzdžiui, muzika, seksas, maistas, aktyvios veiklos, ir kitų, gaunamų iš aplinkos. Dažniausiai tai psichoaktyvios medžiagos, psichostimuliatoriai, – sakė gydytoja. – Yra paskaičiuota, kad, jei žmogus valgo ką nors, kas jam labai patinka, dopamino kiekis padidėja maždaug 10 proc. nuo normos. Sekso, orgazmo metu, žmogaus smegenyse dopamino kiekis pdidėja 20 proc. Panašiai jo kiekį padidina ir muzika bei sportas.“
Šio cheminio junginio kiekio padidėjimas apskaičiuotas ir vartojant psichoaktyvias medžiagas. Kokainas dopamino kiekį pakelia 50 proc., amfetaminas – iki 10 kartų, metamfetaminas – net iki 100 kartų.
„Pradėjus vartoti tas medžiagas, kurios labai stipriai kelia dopamino kiekį, suvaldyti priklausomybę ir ją gydyti labai sudėtinga, – sakė G. Laubner. – Neretai atsitinka, kad žmogus, nustojęs vartoti
vieną medžiagą, pereina prie kitos priklausomybės. Žmogus ieško dopamino šaltinio, jo pakaitalo. Neretai mano pacientai pažymi, kodėl jie pradeda vartoji psichoaktyvias medžiagas, – tam tikru gyvenimo momentu, tam tikromis aplinkybėmis neleidžiama daryti tai, kas labai patinka.
Kai žmogus pradeda vartoti metamfetaminą, kuris taip smarkiai padidina dopamino kiekį, tai veda jį į labai greitą žūtį.“
Gydytoja pabrėžė, kai smarkiai padidėja dopamino kiekis, vėliau jo norma tampa neigiama. Kad žmogus nesijaustų liūdnas, dopamino kiekį turi pakelti bent iki minimalaus rodiklio, kad vėl būtų darbingas ir socialus.
Ko imtis?
Dėl priklausomybės nuo sekso padėti gali psichologai, tačiau išsamiau į šį sutrikimą gilinasi psichoterapeutai.
Gydoma asmenine ir grupine psichoterapija. Kaip sako V. Žukas, grupinė terapija nėra tokia efektyvi kaip asmeninė, nes dauguma žmonių nėra tam subrendę, mat tai per daug jautri ir intymi zona.
Siekiant sumažinti priklausomybę nuo sekso, skiriama ir antidepresantų, tačiau jie tik sumažina simptomus.
Seksoterapeuto teigimu, priklausomybės nėra išgydomos – noras tiesiog valdomas, prislopinamas. Nesilaikant rekomendacijų, priklausomybės gali bet kada sugrįžti.
Kaip sako dr. P. Carnesas, pasveikti per naktį nepavyks. Tai procesas, kurį sudaro proto, kūno ir sielos gijimo procesai.
Gydantis svarbu vengti konkrečių veiklos modelių ir rinktis tuos, kurie padeda sveikti. Pavyzdžiui, būtina vengti lankytis pornografijos svetainėse ir kreiptis pagalbos į specialistą, kuris padėtų perprasti sutrikimo priežastis. Kovojant su šia priklausomybe, svarbu vengti senų draugų, kurie galėtų būti suinteresuoti jūsų priklausomybės suaktyvėjimu, ir kliautis tais, kurie linki jums gero.