LOPL yra ketvirtoji lėtinio sergamumo ir mirtingumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. Pastaruoju metu medikams kelia rimtą nerimą tai, kad nepaisant laimėjimų medicinos srityje, vis didėja šia liga sergančiųjų skaičius, ja suserga vis jaunesni žmonės. LOPL užima ketvirtą vietą pasaulyje tarp mirties priežasčių, spėjama, jog 2020m. ši liga bus trečioje vietoje pagal mirštamumą. Lietuvoje tikslių epidemiologinių duomenų nėra, bet manoma, jog serga apie 4-6% žmonių. Tikslus sergančiųjų skaičius yra žymiai didesnis, nes ankstyvose stadijose ligą sunku diagnozuoti. Nustatyta, kad net 75 % LOPL nediagnozuojama arba diagnozuojama per vėlai.
LOPL pradžia dažnai nepastebima, ji progresuoja lėtai ir plaučių funkcija labiau sutrinka tik po 20-30 metų. Kadangi ligos pradžioje simptomai minimalūs arba jų apskritai nėra, pacientai į gydytojus nesikreipia, o liga dažnai diagnozuojama tik vyresniame amžiuje. Tada ji jau būna gerokai pažengusi. Šiuo metu žinomi rizikos veiksniai: rūkymas, oro užterštumas lauke ir patalpose, kontaktas su profesinėmis dulkėmis ir chemikalais (garai, dirgikliai, dūmai), dažnos kvėpavimo organų infekcijos.
Yra įrodyta, kad pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys yra rūkymas. Lietuvoje rūko apie 44 proc. vyrų ir apie 18 proc. moterų. Per pastaruosius penkerius metus vis daugiau rūko jaunų moterų – šis rodmuo padidėjo nuo 5 iki 17,9 proc. Rūkymas yra labai aktuali problema, nes nuo rūkymo sukeltų ligų Europoje kas 10 sekundžių miršta vienas žmogus, o kasmet - apie 3 mln pasaulio gyventojų.
Nors LOPL yra nepagydoma liga, tačiau galima ženkliai palengvinti šios ligos sukeliamus simptomus bei sulėtinti progresavimą. Norint išvengti šios ligos, pirmiausia reikia mesti rūkyti. Pagrindiniai LOPL gydymui vartojami vaistai yra inhaliuojami ir patenka tiesiai į plaučius, kur jie ir veikia.