Veikia 20 medicinos punktų
Dabar visame rajone veikia 20 medicinos punktų. Šiais metais jų išlaikymui teskirta 20 000 eurų, kurie naudojami pačių patalpų išlaikymui.
Nuo 2001 metų gyventojų skaičius sumažėjo 27 procentais, tad dabar medicinos punktų aptarnaujamose teritorijose iš viso gyvena 8 893 žmonės, kuriuos ir aptarnauja 20 medicinos punktų.
Be to, žmonių apsilankymų medicinos punktuose sumažėjo maždaug 50 procentų, o ir paslaugų medicinos punktuose suteikiama vis mažiau.
2020 metais medicinos punktuose apsilankė iš viso 7 914 asmenų (2019 metais – 15 314). Tiek pat sumažėjo ir procedūrų skaičius: 5 345 procedūros atliktos medicinos punktuose pernai, o 2019 metais jų buvo atlikta 10 888, tačiau šiuose punktuose dirbančių medikų vizitų į namus skaičius sumažėjo tik 30 procentų.
Yra vietovių kur per mėnesį į medicinos punktą užeina vienas vienintelis žmogus. Per 23 metus rajone buvo uždaryti 7 medicinos punktai.
Mobili slaugytoja – išeitis
Keisti paslaugų teikimo tvarką PSPOC planuoja 12-oje punktų. Siūloma palikti tik tuos medicinos punktus, kurie yra labiausiai nutolę nuo Kėdainių miesto, kur jiems paslaugas gali suteikti Kėdainių PSPC arba ambulatorijos.
Taip kaip punktai dirba dabar, liktų dirbti Langakiuose, Surviliškyje, Pagiriuose, Truskavoje, Labūnavoje ir Okainiuose.
Kaip bus kitose gyvenvietėse, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Arūno Kacevičiaus iniciatyva tariamasi su bendruomenėmis.
Pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė A. Rimkevičienė ir savivaldybės atstovai jau kurį laiką susitikinėja su gyventojais ir varsto PSPC pateiktus siūlymus dėl medicinos punktuose teikiamų paslaugų bei ieško visoms pusėms naudingų sprendimų.
Abi pusės nori būti išgirstos ir suprastos, tačiau pokalbiuose žmonės nori kalbėti ne tik apie medicinos punktus, bet ir išsako priekaištus ir skundus medicinos įstaigoms.
Žmonės nusivylę, kad jiems sunku prisiskambinti ir užsiregistruoti bei patekti pas šeimos gydytojus, kaip jie patys sako – „prisibelsti pas daktarą“. Skundžiasi ir tuo, kad yra neišklausomi.
Gyventojai ilgisi tokių paslaugų, kai vietos medicinos darbuotoja žinodavo visas jų ligas ir dieną naktį padėdavo, išklausydavo, suleisdavo vaistus.
Susitikimai atvėrė žaizdas
Savivaldybės atstovų, PSPC vadovės ir gyventojų susitikimai aiškiai parodė ne tik su kokiomis problemomis per pandemiją susiduria žmonės, bet ir kaip apleisti yra mūsų tėvai, seneliai, vieniši žmonės. Jie nemoka pasinaudoti kraujospūdžio aparatais, o jų ir neparūpina seneliams šeima, vaikai.
Sudėtinga nusipirkti vaistų, kitų prekių, nes išvykti iš savo miestelio net į miestą sunku, o patogiausias apsipirkimas internetu, kai vaistai pristatomi į namus, jiems nepasiekiamas dėl mažo kompiuterinio raštingumo.
Senyvo amžiaus žmonėms tikrai sunku priimti pasikeitusią realybę. Jie patys su liūdesiu žiūri į savo tuštėjančias gyvenvietes, nepasitiki niekuo ir baiminasi – kas su jais bus dar labiau senstant ir jei vaikai ar artimieji ir toliau nepadės savo tėvams, likusiems savo sodybose toli nuo miestų.
Paaiškėjo ir tai, kad kai kurie bendruomenės nariai savotiškai „išnaudoja“ slaugytoją ar kitą pajėgesnį bendruomenės narį savo reikmėms, „užkraudami“ papildomais prašymais.
Pasirodo, kad dažniausiai slaugytojos dar ir vaistus žmonėms nuperka bei atveža. Jei minėti papildomus slaugytojų darbus, jos dar turi ir pačios išsivalyti patalpas, o už tokius darbus niekas nesumoka.
Panašiai nusivylę ir bendruomenių primininkai, kurie metai iš metų vieni prisiima milžinišką naštą gaudami visai bendruomenei finansavimą, rašydami paraiškas, įrenginėdami patalpas, kurdami geresnes sąlygas ir tai taip pat daro tik neatlygintinai, o neretai nesulaukdami nei paramos, nei supratimo.
Ieškoma sprendimų
PSPC direktorė A. Rimkevičienė dar kartą pabrėžė, kad kraujospūdžio pamatavimas nėra medicininė procedūra. Taip pat ji primena gyventojams, kad vaistus slaugytoja gali suleisti tik juos paskyrus šeimos gydytojui.
Kad ir kaip įtikinėtų medikai bendruomenes ar bendruomenės medikus, visi tikrai sutiks, kad sienos ir patalpos negydo. Gydo medikai. Tačiau gyventojai viliasi turėti slaugytoją su patalpomis miestelyje kaip angelą sargą. Jie nori, kad medikas užeitų ir teirautųsi, ko trūksta žmogui, ko jis pageidauja. Ir, kad tokią paslaugą galėtų gauti bet kuriuo paros metu.
Jie taip jaučiasi psichologiškai saugesni, bet ar tikrai už tokį darbą mokama iš sveikatos biudžeto? Kaip sako mero pavaduotojas Paulius Aukštikalnis, tai jau socialinės problemos, kurias spręsti galima dviem būdais: per savivaldybės biudžetą didinti socialinių paslaugų kiekį arba per projektinį finansavimą pati bendruomenė galėtų kurti naujas paslaugas.
„Aš girdžiu ir suprantu mūsų rajono žmones. Jie nori jaustis saugūs, ypač dėl savo sveikatos. Taip ir turi būti. Ir ne teikiamų paslaugų būdas čia yra svarbiausias. Jei reikalingas medicinos punktas, jis turi būti, bet jei per mėnesį į šį punktą ateina tik vienas žmogus, pagalvokime visi ir kiekvienas nuoširdžiai atsakykime pats sau – ar na pats laikas šį klausimą spręsti ieškant kitokių būdų padėti žmogui?
Be to, medicinos darbuotojai neturi būti užkraunami socialiniu darbu. Jų paskirtis – gydyti, jie, kaip ir kiekvienas žmogus, taip pat turi nustatytas darbo valandas. Ir slaugytoja neturi dirbti 24 valandas per parą. Kai ji ir dieną, ir naktį turi gyventi darbo režime, jos sveikata taip pat neatlaiko ir ši palieka darbą. Gaila, bet jau tenka girdėti apie tokius pavyzdžius.
O sprendimui yra ne vienas būdas. Per finansuojamus projektus galima sukurti darbo vietą, gauti finansavimą ir išlaikyti žmogų ar kelis žmones, kurie bendruomenėje pasirūpintų asmenų globa, nupirktų vaistų ar atliktų kitus darbus, kurių pageidauja bendruomenė, jeigu nebėra kas rūpinasi senoliais.
Arba reikia aktyvinti socialinius darbuotojus, kad laimėtume visi.
Tokie projektai ateityje turės dar didesnę vertę, − susitikime žmonėms sakė mero pavaduotojas P. Aukštikalnis, kuris pridūrė: – Mes gavome PSPC tarybos matymą uždaryti punktus, tačiau galiu garantuoti, kad niekas beatodairiškai jų neuždarinės. Tam ir skiriame laiką susitikti su gyventojais ir išgirsti jų nuomonę dėl PSPC planų.“
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius:
„Kėdainių PSPC vadovė mane informavo, kad stebėtojų taryba priėmė sprendimą keisti sveikatos priežiūros įstaigos struktūrą uždarant keliolika medicinos punktų.
Tokiam pakeitimui rajono tarybos sprendimas nereikalingas, jis gali būti vykdomas administracijos direktoriaus įsakymu.
Vis dėlto įsakymo tikrai nepasirašysiu nepakalbėjęs su žmonėmis. Kalbuosi su seniūnais, vykstu į bendruomenes, kalbu su pirmininkais, bendruomenių nariais, žiūriu vietoje, ar tikrai medicinos punktas vienur ar kitur nereikalingas.
Visgi manau, kad kai kuriuos jų tikslinga uždaryti, ypač jei kai kurie yra keletą metų faktiškai neveikiantys, nes nėra dirbančio mediko ir fiziškai yra laikomos tik tuščios patalpos.
Maža to, gyventojai vis tiek turės gauti paslaugas, Kėdainių PSPC privalės užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą visų gyvenviečių gyventojams“.
Reaguoja
Kai kurios bendruomenės, išklausę argumentus, yra pasiryžusios eksperimentams.
Tiskūnuose Vilainių seniūnas Antanas Bružas siūlo kompromisinį sprendimą: dalį laiko medicinos slaugytojai dirbti patalpose, dalį – mobiliuoju būdu.
Aristavoje slaugytoja nenaikinant patalpų pamėgins dirbti mobiliuoju būdu ir po kelių mėnesių dar kartą susitiks su bendruomene aptarti rezultatų.
Kalnaberžėje priimtas sprendimas, kad slaugytoja aptarnaus bendruomenės centre vieną kartą per savaitę.
Sirutiškyje, kur medicinos punktas nesenai atnaujintas, dabar 0,5 etatu dirbanti slaugytoja dirbs iki tol, kol išeis į pensiją. Kas ją pakeis, kol kas neaišku, nes čia steigėjai susiduria su kita problema – labai trūksta medicinos darbuotojų. Iš dalies dėl to, kad maži atlyginimai, o krūvis ir žmonių reikalavimai labai dideli.
Galutinį sprendimą tik po pokalbių su visomis bendruomenėmis priims Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius.
Nuo 1998 metų buvo uždaryti medicinos punktai Ąžytėnuose, Plinkaigalyje, Šventybrastyje, Kapliuose, Miegėnuose, Kunioniuose, Angiriuose.
Šiuo metu rajone yra 20 kaimo medicinos punktų: Aristavos, Kalnaberžės, Keleriškių, Sirutiškio, Surviliškio, Tiskūnų, Mantviliškio, Šlapaberžės, Vainikų, Skaistgirių, Petkūnų, Truskavos, Okainių, Pajieslio, Beinaičių, Nociūnų, Labūnavos, Aluonos, Langakių, Pagirių.
2001 m. – rajone gyvena 65 727 gyventojai
2017 m. – rajone gyvena 47 872 gyventojai