Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, kodeksas prisidės ne tik prie vaistininkystės plėtros šalyje, tačiau ir prie visos sveikatos sektoriaus savivaldos augimo bei profesinės atsakomybės ugdymo.
„Vaistininkai pademonstravo lyderystę, parengę ir sutarę dėl profesinių standartų savo veikloje. Tai neabejotinai prisidės prie profesijos prestižo auginimo, nes tik stipri profesinė bendruomenė sugeba sutarti dėl veiklos taisyklių ir jų laikytis. Siunčiamas aiškus signalas, kad sveikatos sektoriaus profesinės bendruomenės pasiekė brandą – tik keliant reikalavimus sau, galima ugdyti ir kitus“, – sakė A. Dulkys.
Skelbiama kad Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodeksas apibrėžia vaistininkų santykius su pacientu ar jo globėju, santykius su kolegomis bei vaistininko teises ir pareigas. Pastaruoju metu Lietuvoje ir pasaulyje sprendžiamas svarbus klausimas dėl perteklinio, neracionalaus ir neteisingo vaistų ir kitų sveikatai palaikyti skirtų produktų vartojimo.
„Pasirašytas dokumentas garantuoja vaistininkui savarankišką profesionalią veiklą be jokio trečiųjų šalių įsikišimo ar reikalavimų, skatina teisingą ir racionalų vaistų vartojimą bei užtikrina aplinkos taršos mažinimą ir poveikio klimatui neutralumą. Šio kodekso pagrindu tapo 2014 m. Tarptautinės farmacijos federacijos priimtas Tarptautinis vaistininkų etikos kodeksas“, – teigė LFS prezidentė prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė.
Pažymima, kad kodeksas taip pat užtikrins, kad vaistininko veiklos prioritetu turi būti paciento sveikata ir gerovė, o asmeniniai vaistininko įsitikinimai neturi pakenkti pacientui. Jame kalbama ir apie vaistininko teisę neišduoti pacientui jo prašomų vaistų ar kitų vaistinės prekių, jei įžvelgiama grėsmė paciento sveikatai arba pavojus jo gyvybei arba, jei kyla įtarimų, kad pacientas perkamus vaistus pavartos savo ar kitų asmenų sveikatos žalojimui.