Pagrindinės bėdos – medikų algos, suvalgančios apie 80 proc. visų pajamų, ir medikų trūkumas. Tuo tarpu Respublikinė Panevėžio ligoninė pirmąjį šiųmetį ketvirtį baigė be skolų. Sveikatos įstaigos vadovas Arvydas Skorupskas sako, kad ligoninė be skolų dirba jau penkti metai.
Be skolų dirba ir Kauno klinikos
„Panevėžio ligoninė pirmą šių metų ketvirtį baigė su teigiamu rezultatu. Be skolų dar dirba Kauno klinikos. Nors skelbiama, kad ligoninių biudžetus patuštino pakilusios medikų algos, Panevėžio ligoninės biudžetas išsilaikė. Medikams pakėlėme algas 18 proc. Beje, Panevėžio ligoninė jau penktus metus dirba be skolų. Negaliu pasakyti, kodėl kitos šalies ligoninė pirmą ketvirtį baigė su skolomis. Priežastys gali būti skirtingos, nes ir ligoninės skiriasi viena nuo kitos. Kita vertus, skolos lieka skolomis, bet ligoninėms, ypatingai regionuose, trūksta medikų. Medikų trūksta ir Panevėžio ligoninėje. Ši problema opi visoms šalies ligoninėms. Ligoninės dėl medikų konkuruoja tarp savęs“, – aiškino A. Skorupskas.
Vyriausybė turėtų sunerimti
Europos Parlamento narys, buvęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad labai sudėtinga paaiškinti, kodėl šalies ligoninės skendi skolose.
„Vien tik kaltinti, kad ligoninių biudžetus patuštino pakilusios medikų algos, negalima. Tuomet visos ligoninės turėtų būti prasiskolinusios, nes visos ligoninės kėlė medikams darbo užmokestį. Kita vertus, ligoninėse situacijos skirtingos. Ligoninių ekonominiai rodikliai skirtingi, o, kai viskas susideda, tai atsiranda ir skolos. Ligoninių biudžetai – kompleksinis dalykas. Situacija sudėtinga ir šalies Vyriausybė turėtų dėl ligoninių skolų sunerimti. Juolab kad ligoninės nėra privačios, jos valstybinės“, – svarstė europarlamentaras.
Su gydymo įstaigomis atsiskaitoma laiku
Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariams finansinę gydymo įstaigų ataskaitą pristatė Valstybinių ligonių kasų Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė. VLK duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį į Privalomojo sveikatos draudimo fondą surinkta 73 mln. eurų viršplaninių pajamų, dėl to, S. Adamkevičiūtės teigimu, su gydymo įstaigomis atsiskaitoma laiku. Prognozuojama, kad tokia tendencija išliks ir iki metų pabaigos.
Tiesa, pačių valstybinių gydymo įstaigų situacija liūdnesnė. Nors bendrai visų gydymo įstaigų pajamos pirmąjį ketvirtį augo 13 proc., lyginant su praėjusiais metais, sąnaudos viršijo išlaidas ir buvo 15 proc. didesnės nei pernai. Didžiausią dalį jų, apie 70–80 proc., sudaro gydytojų, slaugytojų ir kitų darbuotojų atlyginimai, mat algos nuo šių metų sausio kilo 10 proc., tačiau norėdamos išsaugoti medikus gydymo įstaigos buvo priverstos algas kelti apie 15 proc., kai kur ir daugiau.
Trūksta specialistų
Panevėžio TLK laikinoji direktorė Alma Čiplienė Seimo komiteto posėdyje pabrėžė, kad didžiausia rajono ligoninių ir poliklinikų problema – kad nemaža dalis įstaigų nesugeba įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl gydytojų specialistų trūkumo.
„Gydytojų specialistų konsultacijas, kurių labiausiai reikia, kurios yra kaip prioritetas, mes apmokame už faktiškai suteiktą paslaugą: kardiologo, neurologo, endokrinologo, iš tikrųjų, nėra rajonuose kas teikia šitas konsultacijas ir žmonės tų paslaugų turi laukti eilėse. Čia nebe apmokėjimo problema, o specialistų trūkumo rajono ligoninėse“, – pabrėžė A. Čiplienė.
Prie augančių skolų prisidėjo ir rajono gydymo įstaigų jungimas į sveikatos centrus. Mat, reorganizuojant įstaigą, jungiant jas kelias, teko atleisti dalį darbuotojų, jiems išmokėtos išeitinės kompensacijos. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa ramina – pusmečio finansiniai rezultatai atrodys geriau.
