Portalo „Delfi“ kalbinti ligoninių atstovai sakė, kad tai – ne vienintelis reanimacijoje dėl koronaviruso gydomas vaikas. Pastaruoju metu įvairiose šalies ligoninėse gydoma po kelis sunkiai COVID-19 infekcija susirgusius nepilnamečius. Anot medikų, infekcija vaikams gali pasireikšti itin klastingai – grėsminga komplikacija atsirasti jau po 4–5 savaičių net ir tiems, kurie sirgo be simptomų.
„Šiandien visą kelią ėjau ir galvojau apie argumentus, kaip dar ką įtikinti, tai nuasmeninsiu duomenis, bet šiuo metu Vilniuje reanimacijoje guli vaikas.
Dėl jo gyvybės medikai kovoja jau septinta para, situacija yra labai sudėtinga. Vaikas keturiolikos metų. Jis nepasiskiepijęs. Jis užsikrėtė nuo savo artimųjų savo namuose“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pranešė ministras.
Tuo pačiu A. Dulkys visuomenę paragino: „Gal iš tikrųjų tiesiog kiekvienas asmeniškai susimąstykime ir čia atsakymas visiems: ir verslams, ir darbdaviams. Yra daugybė dar ir verslo organizacijų, kuriose mažai darbuotojų pasiskiepiję. Man atrodo, gal įsiklausykime į tas istorijas ir darykime išvadas“.
Reanimacijos skyriuje gydomų vaikų yra daugiau
Kad koronavirusas gali sunkiai smogti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, rodo didžiausių šalies ligoninių duomenys. Pvz., Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Vaikų ligoninėje nuolat gydoma iki maždaug dešimties sunkesnėmis COVID-19 ligos formomis sergančių vaikų. Šios ligoninės medikams dėl COVID-19 ligos tenka gydyti įvairaus amžiaus vaikus – nuo naujagimių iki septyniolikamečių. Kai kurie jų patenka į reanimaciją.
Kaip portalą „Delfi“ informavo VUL Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė, šiuo metu ligoninėje gydomi keturi COVID-19 sergantys vaikai. Trečiadienį jų buvo septyni.
LSMU Kauno ligoninėje šiuo metu dėl COVID-19 gydomi septyni vaikai.
„Nuolat turime nuo 4 iki 9 vaikų, sergančių COVID-19. Šiandien, ketvirtadienį, turime septynis. Atvyksta labai įvairaus amžiaus vaikai – nuo 1 iki 16 metų“, – portalui „Delfi“ teigė LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas, gydytojas Darius Varaškevičius.
Du vaikai dėl COVID-19 ligos šiuo metu gydomi LSMU Kauno ligoninės reanimacijoje. Tokių pavienių atvejų būta ir anksčiau.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje šiuo metu gydomi septyni COVID-19 liga sergantys vaikai.
„Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje šiuo metu gydomų vaikų neturime, tačiau turėjome“, – sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės Dokumentų valdymo ir klientų aptarnavimo skyriaus viešųjų ryšių specialistė Sonata Tenytė, pridūrusi, kad be vaikų rugsėjo 23 dieną šioje ligoninėje gydomi ir 67 suaugusieji, kurių amžius – nuo 29 iki 83 metų. Iš jų 12 gydoma Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Visi jie turintys gretutinių ligų. Trims Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientams taikoma didelės tėkmės deguonies terapija, devyniems – dirbtinė plaučių ventiliacija, šešiems – taikoma vazopresorių terapija.
Išskyrė rizikos grupes
LSMU Kauno ligoninės gydytojas D. Varaškevičius pastebėjo, kad dažniausiai pagrindinė priežastis, kodėl vaikai sunkiau suserga COVID-19 infekcija, yra įvairios gretutinės ligos.
„Prie rizikos grupių priskirtini vaikai su Dauno sindromu, sergantys cukriniu diabetu ir plaučių ligomis. Jiems dažnai išsivysto pneumonija“, – kalbėjo medikas.
Anot gydytojo, pastaruoju metu, kai vaikai grįžo į darželius ir mokyklas, padaugėjo ir sunkiai sergančių COVID-19 liga. Jis spėjo, kad greičiausiai koronavirusu užsikrečia vaikai ugdymo įstaigose, nes daugelio ligoninėje gydomų vaikų tėvai yra pasiskiepyję.
Tačiau, pasak Šiaulių Respublikinės ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio koordinatorės daktarės Margaritos Valūnienės, išskirti namus ar mokymo įstaigą, kaip dažnesnę arba retesnę užsikrėtimo vietą, sudėtinga. Esą užsikrėtimo atvejai gajūs ir vienoje ir kitoje aplinkoje.
Vaikų, segančių COVID-19 liga, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atsirado rugsėjo pradžioje. Tą lemti, gydytojos nuomone, galėjo keli veiksniai – aktyvesnis kontaktinis bendravimas, atsiradusios agresyvesnės viruso atmainos, bendra skiepijimosi situacija Lietuvoje.
Simptomai – įvairesni
Medikai pastebėjo, kad koronavirusinė infekcija vaikams gali pasireikšti kiek kitaip nei suaugusiems.
„Vaikams vyrauja įvairesni ir kitokie simptomai. Dažnai vaikai iš pradžių vemia ir viduriuoja, suaugusiems būdingi koronaviruso simptomai jiems pasireiškia minimaliai ir tik vėliau liga įgija įprastų požymių. Suaugę dažnai atvyksta su aiškia kvėpavimo takų infekcija“, – pastebėjo gydytojas D. Varaškevičius.
Daktarė M. Valūnienė pasakojo, kad ligoninėje gydomi vidutine arba sunkia COVID–19 ligos forma sergantys vaikai.
„Jų sirgimo klinika panaši į suaugusiųjų – plaučių uždegimas, pneumonija, karščiavimas, kosulys, dusulys, beprasidedantis kvėpavimo nepakankamumas. Galima pastebėti, kad dažniau negu suaugusiems, šalia pagrindinių simptomų pasireiškia gastroenterinė simptomatika – vėmimas, viduriavimas, pykinimas“, – vardijo gydytoja.
VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja daktarė Inga Ivaškevičienė kiek anksčiau žurnalistams minėjo, kad į ligoninę dėl COVID-19 vaikai patenka paprastai tada, kai jų tėvai nesugeba numušti temperatūros. Gydytoja pastebėjo: taip pat, kaip ir suaugusieji, vaikai nėra apsaugoti nuo pneumonijos arba tam tikrų bakterinių komplikacijų.
„Dar dalis pacientų, kuriuos tenka hospitalizuoti, turi gretutinių lėtinių ligų. Bet dažniausias simptomas, dėl kurio atvyksta pas mus, yra užsitęsęs atkaklus karščiavimas, kurio nepavyksta įveikti įprastinėmis priemonėmis namuose“, – pastebėjo medikė.
Grėsminga komplikacija gresia ir persirgus be simptomų
Gydytoja I. Ivaškevičienė taip pat sakė, kad, nors infekcija ūmiuoju periodu vaikams praeina lengviau, tačiau liekamieji reiškiniai gana dažni ir vaikams.
„Kas tikrai kelia nerimą, kad kai kurie simptomai gali išlikti ir keletą mėnesių, tokie, kaip bendras nuovargis, silpnumas, raumenų, kojų, sąnarių skausmai ir kiti nespecifiniai simptomai. Tai gali apriboti jų galimybes toliau mokytis arba lankyti kolektyvą, kas neabejotinai gali daryti įtaką tolimesnei jų raidai.
Ypatingai sudėtinga situacija yra, kai vaikams išsivysto dauginis uždegiminis sindromas ir juos gali tekti gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Laimė, šie atvejai nėra labai dažni“, – kalbėjo medikė.
Gydytoja M. Valūnienė taip pat pastebėjo, kad vaikams galima grėsminga ligos komplikacija yra daugiasisteminis organų pažeidimas.
„Jis gali pasireikšti 4–5 savaičių laikotarpiu po to, kai vaikas perserga COVID-19 infekcijos sunkesne, besimptome arba lengva forma. Ilgainiui atsiranda aukštas karščiavimas, dažnai viduriavimas, vėmimas, skysčių trūkumas“, – vardijo pašnekovė, pridūrusi, kad kritinės COVID-19 liga sergančių vaikų amžiaus grupės yra mažieji pacientai iki metų ir paaugliai.
Kodėl verta vaikus skiepyti?
Gydytoja I. Ivaškevičienė patarė tėvams, abejojantiems, ar skiepyti vaikus nuo koronaviruso, ar ne, rinktis skiepus.
„Nė vienas tėvas negali žinoti, kaip sunkiai susirgs jo vaikas, ar jis nebus tas, kuris pateks į Intensyviosios terapijos skyrių ir kuriam išsivys dauginis uždegiminis sindromas ar kažkokios kitos sunkios COVID-19 komplikacijos, kaip jis jausis ir gyvens, persirgęs net ir lengvos formos infekcija.
Dauginis uždegiminis sindromas gali išsivystyti ir tiems, kurie sirgo labai lengvai. Dalis mūsų pacientų tėvų net ir nežinojo, kad vaikai sirgo. Vadinasi, jie persirgo itin lengva forma.
Persirgus šia infekcija mes nežinome tolimesnių pasekmių. Tad kiekvieną kartą traukiame loterijos bilietą ir rizikuojame savo vaiko sveikata“, – įspėjo medikė.
Vaikus, kurių dar negalima skiepyti nuo koronaviruso, anot medikės, galima apsaugoti, paskiepijant juos supančius asmenis.
„Be skiepo reikėtų nepamiršti ir nespecifinių apsaugos priemonių: rankų higienos, kaukių dėvėjimo“, – priminė VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja.