Rašte dėstoma, kad tos galios apima asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, sudariusių sutartis su VLK ir TLK, veiklos stabdymą ar net nutraukimą, įpareigojimą grąžinti gautas lėšas, mokėjimų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) stabdymą, tačiau projekte net nėra numatyta aiškių kriterijų, kokias atvejais ir kuri poveikio priemonė būtų taikoma. Kitaip sakant, įstatymo projektas VLK ir TLK suteiktų galias priimti itin griežtus sprendimus, tačiau neaišku kuo remiantis.
Pažymima, kad vykstant nuolatinėms sveikatos sektoriaus reformoms, teisinio reguliavimo pokyčiams, nepakankamam finansavimui, medikų trūkumui, e-sveikatos sistemų netobulumui bei daugeliui kitų priežasčių, medicinos įstaigos, vaistinės bei juose dirbantys medikai tampa įkaitais blogai veikiančių sistemų, nulemiančių galimybę žmogiškojo faktoriaus klaidoms rastis, už kurias nei medikai, nei gydymo įstaigos ar vaistinės neturėtų būti baudžiamos.
Kreipimesi rašoma, kad toks įstatymo projektas savo esme atriša rankas VLK ir TLK turėti subjektyvų požiūrį į sveikatos priežiūros įstaigas ir vaistines. Pavyzdžiui, jau šiuo metu pasirašant sutartis, TLK išskiria „prioritetines“ įstaigas, kurioms skiria didesnes kompensuojamas sumas. Tokių „prioritetinių“ įstaigų oficialaus patvirtinto sąrašo nėra, todėl šie sprendimai yra priimami tiesiog TLK nuožiūra. Akivaizdu, kad įstatymo projekte išdėstytomis poveikio priemonėmis VLK ir TLK bus suteikiamas dar vienas įrankis, kuriuo bus galima vienoms įstaigoms taikyti didesnes sankcijas, o kitoms – atvirkščiai. Viskas priklausys nuo VLK ir TLK vertintojų subjektyvaus požiūrio.
Besikreipiantys taip pat atkreipia Seimo narių dėmesį, kad TLK patikrinimo pažymos nėra skelbiamos viešai, o tai reiškia, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės neturi galimybės įvertinti kokia yra TLK praktika, ar visos įstaigos yra vertinamos vienodai, kaip tie patys pažeidimai yra vertinami skirtingose įstaigose.
Tai kartu kelia nerimą ir dėl TLK ateityje priimamų sprendimų skaidrumo – rašoma kreipimesi į Seimo narius.
Be to, kaip dėstoma rašte, tokiu įstatymo projektu VLK ir TLK bandoma suteikti perteklines galias ir taip apeiti ginčų nagrinėjimus teismuose, sankcijas nusprendžiant administraciniais aktais, kas iš esmės apriboja asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei vaistinių galimybę ginčyti tokio akto teisėtumą.
Čia svarbu pažymėti, kad teismui pripažinus, kad administracinis aktas buvo neteisėtas, sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės galės kreiptis į valstybę atlyginti nuostolius, kurie bus susikaupę viso teisminio proceso metu. Pažymima, kad žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės – akcentuojama rašte.
Be kitų rašte išvardintų aspektų, kurie parodo tokio įstatymo projekto neigiamas savybes, besikreipiantys akcentuoja ir potencialią žalą pacientams, nes vaistinėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms bylinėjantis su valstybe dėl jos institucijų vienašališkai ir neaiškiais pagrindais priimtų sprendimų, pacientams sumažės paslaugų prieinamumas ir efektyvumas.
Įstatymo projektas Seimo plenariniame posėdyje numatomas svarstyti artimiausiu metu.
Šių metų spalio 27 d. Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I–1343 26, 26(1), 26(2), 30 ir 39 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34(1) straipsniu įstatymo projektui XIVP-1298(2).
Kreipimąsi į visas Seimo frakcijos pasirašė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, Lietuvos rajonų ligoninių asociacija, Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija, Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos vaistinių asociacija, Lietuvos pramoninkų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija ir užsienio investuotojus vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“.