Pasak jos, tėvams pagrįstai kyla klausimas, kodėl vaikui negali būti suformuotas galimybių pasas, jei jis testuojasi du kartus per savaitę ir gauna neigiamą atsakymą.
„Reikia laiko pasižiūrėti, kaip ir kiek tie techniniai dalykai išsprendžiami. Ir atitinkamai sudaroma galimybė vakcinuotis ir pasirengti, nes dalis tėvų sako, kad nepakako to laiko“, – žurnalistams antradienį aiškino A. Bilotienė Motiejūnienė.
Apie tai, kad Vyriausybė stabdys reikalavimą į įvairias viešas vietas norintiems patekti vaikams iki 16 metų turėti galimybių pasą antradienį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. Tą planuojama padaryti trečiadienį Ministrų kabineto posėdyje.
Galimybių pasas 12 metų ir dviejų mėnesių amžiaus vaikams įvestas nuo gruodžio 28 dienos, be jo negalima lankytis prekybos, paslaugų ir pramogų vietose, bet dokumento nereikia mokyklose ar būreliuose.
Anksčiau galimybių paso reikėjo vaikams nuo 16 metų.
PGR testas lieka svarbiausias diagnostikai
Antradienį epidemiologinę situaciją šalyje su Sveikatos ekspertų tarybos atstovais aptarė prezidentas Gitanas Nausėda.
Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro vadovas Dalius Vitkus po susitikimo Sveikatos apsaugos ministeriją ragino ne tik pagalvoti apie savikontrolės antigeno testų pripažinimą, bet ir patikslinti COVID-19 diagnostikos algoritmus, kai liga antigeno testu nustatoma laboratorijose.
Šiuo metu gavus teigiamą antigeno testo rezultatą dar rekomenduojama atlikti PGR tyrimą.
Vis dėlto vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė atkreipė dėmesį, kad atsisakyti rekomendacijos dėl PGR testo būtų netikslinga, nes tik toks testavimo būdas persirgusiems yra pripažįstamas ES skaitmeniniame sertifikate.
„Kol kas PGR testas išlieka pagrindiniu diagnostiniu įrankiu. Jis yra ir pagrindinis testas, kuris yra svarbus išduodant europinį sertifikatą“, – kalbėjo ji.
Pasak L. Ašoklienės, dėl to diskusija turėtų „persikelti į tarptautinį lygmenį“.
Galimybių paso ateitis
Tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis po susitikimo su šalies vadovu ragino iš esmės mažiau sureikšminti galimybių pasą, o daugiau skirti dėmesio bendroms saugumo priemonėms. Jis akcentavo, kad omikron atmaina užsikrečia ir vakcinuoti, ir sustiprinančiąją skiepo dozę gavę asmenys.
„Esminis mūsų siūlymas – ši priemonė (galimybių pasas – BNS) lieka svarbi, bet jos taikymas turėtų būti turbūt peržiūrėtas ir pergalvotas bent artimiausiam laikotarpiui, nesiekiant sužlugdyti, ką tokios priemonės sukuria gero ir kiek jos yra naudingos“, – sakė K. Petrikonis.
Anot profesoriaus, galimybių pasas, kaip pagrindinė saugumo užtikrinimo priemonė, plintant omikron atmainai, nebėra efektyvi.
A. Bilotienės Motiejūnienės teigimu, šis klausimas svarstomas ir Vyriausybės sveikatos ekspertų taryboje, tačiau ji pabrėžė, kad norint iš esmės peržiūrėti galimybių paso taikymą dar trūksta duomenų.
„Truputėlį yra trūkumas duomenų, bet toks klausimas yra svarstomas. – sakė viceministrė. – Mūsų pakeitimai prasidėtų nuo vaikų ir galimybių paso vaikams.“
Ji pabrėžė, kad šis klausimas aktualus tampa ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius pradėjo sparčiai augti praėjusią savaitę. Ekspertai įspėja, jog naujoji omikron atmaina plinta greičiau nei pasaulyje šiuo metu dominuojanti delta atmaina, bet, remiantis ankstyvaisiais duomenimis, susirgimas šia atmaina sukelia ne tokius sunkius simptomus.