VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovė doc. Edita Kazėnaitė sako, kad ši inovatyvi technologija prisideda prie transplantacijų sėkmės: „Gydytojai gastroenterologai yra atsakingi už pacientų, sergančių sunkiomis kepenų ligomis, gydymą, įtraukimą į transplantacijos laukimo sąrašą ir medicininę priežiūrą po transplantacijos. Kadangi organų trūksta, transplantacijos laukiančiųjų sąrašas ilgas, todėl itin svarbu įvertinti kiekvieno donoro organų kokybę ir atlikti gyvybę gelbstinčias transplantacijas“.
Donorinių organų perfuzijos mašina panaudojama siekiant įvertinti donoro kepenų būklę. Ji itin svarbi, kai donoras yra vyresnio amžiaus, vadinamas ribinis donoras: medicininiais tyrimais dėl donoro vyresnio amžiaus ir ligų nustatomi pakitimai, galintys turėti įtakos organų būklei, tačiau tikslios kepenų būklės nustatyti neįmanoma: „Kai donoras ribinis, kepenys taip pat ribinės – gali nefunkcionuoti. Todėl jų transplantuoti negalime, nes kepenims nefunkcionuojant, gyvybės neišgelbėsime, – aiškina Santaros klinikų pilvo chirurgas transplantologas doc. Vitalijus Sokolovas. – Užsienyje ribinės kepenys transplantuojamos, nes ten yra galimybė atlikti pakartotinę transplantaciją (retransplantaciją) – persodinti kito donoro kepenis. Pas mus tokios galimybės nėra: jei reikalingas donoras čia ir dabar – tikimybė, kad atsiras kitas donoras, labai maža. Todėl perfuzinė mašina yra puiki priemonė organo funkcijai įvertinti“.
Perfuzinė mašina atlieka organizmo funkciją – organas plaunamas specialiais skysčiais, į arteriją šie skysčiai patenka pulsuojančia srove – imituojamas organizmo darbas. Pasak doc. V. Sokolovo, naudojant šią mašiną, palaikant tam tikrą temperatūrą, deguonies kiekį ir kitus svarbius organo funkcionavimo parametrus, yra galimybė matyti, kaip kepenys veikia, kokius fermentus ir kiek jų išskiria ir pagal juos įvertinti kepenų būklę.
Dar viena svarbi perfuzinės mašinos nauda – trumpesnis organo išemijos laikas. Mašinos pagalba kepenys oksigenuojamos (prisotinamos deguonimi), aprūpinamos energija, todėl organas gali būti išsaugomas ilgesnį laiką.
„Išėmę kepenis iš donoro, siekdami geriausio rezultato, siekiame jas persodinti per 12 valandų. Perfuzinės mašinos pagalba šis laikas prailgėja, transplantaciją galima atlikti ir gerokai vėliau – per 24 valandas“, – sako doc. V. Sokolovas.
Šiame procese dirbo didelė daugiadalykė VUL Santaros klinikų komanda: pilvo chirurgai doc. Vitalijus Sokolovas, dr. Rokas Račkauskas, Mindaugas Kvietkauskas, dr. Marius Petrulionis, dr. Marius Paškonis, Martynas Lukšta, dr. Aistė Kielaitė-Gulla, gydytojai gastroenterologai Gabrielė Milaknytė, dr. Arida Buivydienė, Ramunė Bytautienė, Viktorija Adomaitienė, anesteziologai Jonas Špūras, Renata Šarkaitė, perfuzininkė Eglė Vičkačkaitė, operacinės slaugytojos Ramunė Pleikienė, Audronė Jurevičienė, Raminta Malinauskienė, Giedrė Mincevičienė, Ruslanas Kaloša, Žana Kibarova bei daug kito personalo, dalyvavo ir perfuzijos ekspertas iš Nyderlandų Ton Muneij.
Šiam svarbiam žingsniui komanda nuosekliai ruošėsi. Jos nariai – chirurgai ir perfuzininkė – stažavosi ir dalyvavo perfuzijos proceso mokymuose simuliacijų centre Olandijoje. Taip pat žinias gilino Vokietijos transplantacijos centruose, kursuose Lenkijoje, iš kurių grįžo prieš pat pirmąją transplantaciją, kita komandos dalis tiesiai iš operacinės išvyko toliau stažuotei į Vokietiją.
VUL Santaros klinikų daugiadalykės transplantologų komandos nuomone, ilgėjant gyventojų gyvenimo trukmei ir donorų amžiui, auga ir ribinių donorų skaičius Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Inovatyvi technologija – hipoterminė oksigenuota mašininė perfuzija – leidžia padidinti kepenų transplantacijų skaičių ir taip sumažinti kepenų transplantacijos laukimo laiką pacientams, kuriems medikamentinis gydymas jau yra išeikvotas.
Per praėjusią savaitę buvo atliktos 2 kepenų transplantacijos panaudojant hipoterminę oksigenuotą mašininę perfuziją.